Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Nekaltas žaidimas pavirto tragedija: Jokūbas papasakojo, kaip atrodo dugnas, kai žemiau kristi jau nebėra kur

Straipsnio autorius
delfi.lt

Azartiniai žaidimai – viena iš dažniausių priklausomybių pasaulyje. Ji, kaip ir kitos, dažnai keliauja greta ir paveikia visas priklausomo žmogaus gyvenimo sritis. Daugybę metų azartiniams žaidimams atsispirti negalėjęs Jokūbas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) dabar gyvena blaiviai ir pripažįsta negalintis nusipirkti net loterijos bilieto, kad negrįžtų į buvusią situaciją.

Nekaltas žaidimas pavirto tragedija: Jokūbas papasakojo, kaip atrodo dugnas, kai žemiau kristi jau nebėra kurPašnekovas prisimena, kad jo polinkis į azartą ir nežinios jaudulys pasireiškė dar ankstyvoje vaikystėje: „Neturėjau jokio „stop“, tarkime, mama liepia grįžti 9 val. vakaro. Aš viską darydavau, kad sugrįžčiau, bet kartu jausdavau intrigą ir nežinios malonumą – o kas bus, jeigu? Ta nežinia – labai įdomi. Anksčiau šis pojūtis buvo didžiausias malonumas, lyg einant į vagystę, kuri neaišku, kaip baigsis, bet tas ir „veža“. Toks esu visą gyvenimą, nuolat siekiau adrenalino“.

Dabar, išsivadavęs iš azartinių žaidimų pinklių, Jokūbas padeda sveikti likimo broliams. Jis įsitikinęs, kad nebūtina keisti asmeninių savybių ar charakterio. Kiekvieną žmogaus bruožą galima nukreipti taip, kad jis atneštų arba žalos, arba naudos. Vyras juokiasi, kad visada buvo geras manipuliatorius ir oratorius, tik anksčiau šias savybes naudojo tam, kad gautų naudos, ar pakenktų kitiems, o dabar jas išnaudoja padėti.

Pasakodamas apie pažintį su azartiniais žaidimais ir kelią į priklausomybę, pašnekovas sugrįžta keliolika metų į praeitį. Pirmą kartą vos 17-os į žaidimų saloną jį pakvietė draugas ir apsilankymas buvo lemtingas – draugai laimėjo, o Jokūbas susižavėjo idėja, kad greitai galima praturtėti ir, kaip pats sako, „užsikabino“.

„Iš pradžių eidavau su draugais, tai buvo tarsi laisvalaikio leidimo būdas. Vėliau lošimas po truputį ėmė darytis gyvenimo būdu, tad draugų nebereikėjo. Kartais eidamas lošti pasiimdavau kelis alaus bokalus iškart, tam atvejui, jeigu praloščiau – tada bent būtų likę tie bokalai, maniau. Vėliau atėjo laikas, kai taip nebeplanuodavau, maniau, kad negaliu pralaimėti, norėjosi pamaitinti tą savo jausmą. Juk neplanuosiu nesėkmės ir jai nesiruošiu, negaliu abejoti, tikėdavau, kad visada laimėsiu“, – kalbėjo Jokūbas.

Vienas loterijos bilietas vėl atvėrė prarają

Nustojęs vartoti alkoholį bei narkotikus, vyras teigia pakeitęs aplinką, apsupęs save žmonėmis, linkinčiais gero ir nesiūlančiais jokių medžiagų. Tada emigravo į Angliją, kur iš pradžių saugios aplinkos neturėjo ir dar nespėjęs susikurti užsuko į lošimo saloną, kur vėl pasipylė pagundos:

„Einant į sporto klubą draugas pasiūlė trumpam užeiti į žaidimų saloną. Nebevartojau jokių medžiagų, todėl tai atrodė nekalta. Laimėjom po dešimtuką ir pasąmonėje užsiliko tas jausmas. Kitą kartą užėjau jau vienas. Išleidau nedaug, nelikau sėdėti, bet grįžęs namo nebegalėjau užmigti. Smegenys nebegalėjo pamiršti, gulėdamas pradėjau kurti strategiją, kaip galima apgauti aparatą ir visada laimėti. Kad kiek bepraloščiau, visada turėčiau vienu svaru daugiau, nei įmečiau. Sukūriau sistemą per naktį: kiek pinigų mesti, kiek kelti, ką spausti. Kas įdomiausia, vėliau skaičiau straipsnį, kad tokia sistema jau yra, „kurdamas“ savo to nežinojau.

Kiek vėliau turėjau svarbų susitikimą, tądien pralošiau 170 svaro sterlingų, bet paskutinę akimirką mano sistema „suveikė“, išėjau su 200, reiškia, iš viso laimėjau 30. Iš vienos pusės jaučiausi laimingas, kad pavyko „apgauti“ aparatą, bet, kas įdomiausia, viduje jaučiausi visiškai sugniuždytas, buvo klaiku. Praleidau pusę dienos neaišku kam, išėjau nusiminęs, plius dar aprėkiau draugą, kai man vėluojant paskambino pasiteirauti, kur aš. Savijauta visiškai išsibalansavo. Po to karto tapo aišku, kad tokių dalykų man negalima. Kad esu ligotas šiuo požiūriu. Nuo to sykio niekada negrįžau į saloną, bet vis tiek nusipirkau loterijos bilietą ir laimėjau gal 20 svaro sterlingų.

Po savaitės važiavau su draugu pro degalinę, liepiau jam sustoti loterijos bilietų. Jis dar siūlė palaukti iki parduotuvės, bet aš laikiausi savo. Priklausomiems žmonėms taip būna – reikia rezultato čia ir dabar, jokių „palauk“ nebūna. Tada pradėjau pirkti per dieną po 50 bilietų, ačiū Dievui, tai truko tik kelias dienas, kol sugrįžau į protą. Esmė ta, kad turiu savybę nesustoti. Jei pradedu, norisi daugiau ir daugiau, nebegaliu „įjungti stabdžių“. Na ir viskas, paaiškėjo, kad man išvis nieko negalima, kas skatina azartą. Man vieno karto per daug, o tūkstančio – per mažai“.

Nuolatinis budėjimas ir avariniai planai

Kaip ir dauguma priklausomybių, negalėjimas sustoti lošti gydomas psichologiškai, keičiant mąstymą ir pasirinkimus. Paklaustas, ar tuomet, kai lošdavo, susimąstydavo, kad derėtų ką nors keisti, Jokūbas tik nusijuokė: „Tuo metu mano mąstymas buvo kitoks, nei aš svarsčiau apie tai, nei galvojau. Buvau priklausomas ir nuo psichotropinių medžiagų, visais būdais siekiau pasitenkinimo, adrenalino. Pavartoji, pažaidi, jautiesi laimingas. Ir viskas, tiek užteko, būdavo gerai arba blogai, jokio vidurio, harmonijos. Nors aš visada sakydavau „normaliai“. Gyveni laiptinėje – normaliai, darbą turi – normaliai, neturi darbo – normaliai… Nemokėjau įvardinti jokių savo jausmų. Dabar išmokau tai daryti, žinau, ką ir kada jaučiu. Atpažįstu emocijas, jausmus, žinau, ką su jais daryti“.

Vyras sako, kad jokiu būdu niekam nelinki tapti priklausomu, verčiau visais būdais stengtis nepatirti to, ką patyrė jis.

„Šiandien suprantu ir primenu sau, kad yra dalykų, dėl kurių turiu kasdien budėti. Pripažįstu – turiu polinkį į priklausomybes ir niekada negaliu atleisti vadelių. Turiu sutelkti dėmesį į dalykus, kurie man šiandien yra svarbūs. Turiu apsupti save saugikliais ir avariniais planais. Tarkime, maniškiai yra: žmona, šeima, tėvai, atstatyti santykiai, draugai, planai, tikslai, projektai – viskas, kas man suteikia malonumą. Tai yra svarbiausia bazė. Kiti avariniai planai – pomėgiai. Labai mėgstu žaisti futbolą, tad jeigu nenueinu pažaisti, imu jaustis blogai, kažkas ne taip. Vasarą mėgstu tinklinį, žiemą – pirtį. Priklausomybės atima gyvenimą, o man norisi daryti tai, kas suteikia gyvenimą.

Šiandien laikausi planų remdamasis savo patirtimi. Kai pats kreipiausi pagalbos, gydymas reabilitacijoje truko

ištisus metus, man įteikė sertifikatą. Jis tapo įrodymu, kad neatsižvelgiant į visus sunkumus, pabaigiau, ką pradėjau. Iki galo. Šiuo moto vadovaujuosi visose savo veiklose, nesitikiu ir nelaukiu greito apdovanojimo ar rezultato, suprantu, kad tai yra ilga kelionė ir žinau, kuo aš tikiu, kur einu ir ką gausiu tai pasiekęs. Lošime tas „ėjimas iki galo“ duoda tik vieną ir tą patį rezultatą – išeisi pralaimėjęs, net jei išlošei pinigų. Dabar aš labiau linkęs sunkiai dirbti dėl to, ką galiu sukurti ir likti laimėtoju“, – apie blaivaus gyvenimo pasirinkimus pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, ką galėtų patarti į priklausomybę įklimpusiems žmonėms, Jokūbas žodžių į vatą nevyniojo. Pradėjęs nuo klasikinio pirmojo žingsnio – pripažinimo sau pačiam, kad nebevaldo situacijos, tęsė toliau: „Verta susimąstyti, kad galbūt esi neteisus dabartiniame kelyje. Kvestionuoti savo veiksmus, pasikalbėti su savimi be melo. Kai blaiviai pripažinsi, kad galbūt turi problemą, atsidarys durys į kažką naujo. Kas už jų – parodys laikas. Žinok, kad aplink yra žmonių, kurie lygiai taip pat jaučiasi. Gali sakyti: „ne, tu nežinai mano situacijos, negali suprasti“, atsakysiu, kad man ir nereikia žinoti. Bet aš garantuotai žinau, kaip tu jautiesi, aš sėdėjau prie to paties aparato ir to paties butelio, leidausi ta pačia adata. Todėl aš turiu teisę su tavimi kalbėti apie jausmus. Gal tau gerai, kur esi, bet šiandien tu neturi to, ką turiu aš – naują gyvenimą, kurį tu irgi gali gauti. O tu šiandien vis dar sėdi toje pačioje skylėje, kurioje sėdėjau aš. Jeigu nori bet kokio pokyčio, bandyk pakeisti mąstymą ir, žiūrėk, gal dar susitiksime“.

Nuo vieno dalyko priklausomų žmonių nebūna?

Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis DELFI teigė, kad išskirti priklausomybes nuo konkrečių dalykų nėra tikslinga. Kaip ir minėjo Jokūbas, egzistuoja priklausomo žmogaus tipas. Tokie žmonės labiau linkę į priklausomybes, nei kiti.

„Visuomenė linkusi kalbėti fragmentiškai apie priklausomybę: nuo narkotikų, rūkymo, alkoholio… Aš būčiau linkęs kalbėti apie bendrą priklausomo žmogaus tipą. Visoms priklausomybės būdingas negebėjimas kontroliuoti kokio nors elgesio, net ir suvokiant, kad šis elgesys yra žalingas. Tai nuolatinės mintys apie tą elgesį, negebėjimas patirti malonumo kitais būdais, nerimas, dirglumas, susierzinimas, žymūs nuotaikų svyravimai. Priklausomos asmenybės tipas yra tam tikra mokslinė naujiena.

Šiuo metu labai sureikšminami draudimai, kuriamos sudėtingos sistemos, kad pats lošėjas galėtų pareikšti prašymą, jog jo neįleistų į lošimo vietas. Manau, kad šitie žmonės nėra tie, kurie patiria didžiausius sunkumus, nes jie jau sugeba pripažinti bėdą ir ieškoti pagalbos. Daug didesnė problema – tie, kurie nesugeba pripažinti. Kitas klausimas – jeigu žmogus nustos lošti, ar jis nepradės vartoti daugiau alkoholio ar ieškoti pasitenkinimo kitur? Jei jis bus atribotas nuo vienos priklausomybės, nėra garantijos, kad nepuls į kitą. Tai – fragmentinis požiūris. Atribojimas nėra pagalba, kai kuriais atvejais galintis net pastūmėti link kitos priklausomybės. Yra žmonių, mėgstančių važinėti motociklais, sakykime, X iš jų žūsta per metus. Kas nutiktų, jeigu mes uždraustume motociklus, ar išsaugotume X gyvybių, ar tie žmonės rizikuotų kitose srityse? Vienareikšmiško atsakymo čia nėra.

Tas pats yra su priklausomybėmis. Fragmentiškas bandymas keisti situaciją nėra tinkamas, nes tokia pagalba – per plati ir neduoda rezultato. Priklausomas asmenybės tipas rodo, kad priklausomybės susijusios tarpusavyje, juk nerūkantis, vegetaras alkoholikas skamba neįprastai, taip? Šiuo metu Lietuvoje laisvalaikio žaidėjas, kuriems priklauso du trečdaliai šalies žmonių, kenčia nuo požiūrio, jog jis linkęs į priklausomybę. Iš vienos pusės tos priemonės per plačios ir neduoda efekto. Iš kitos, turintys priklausomybių ar tapę problemiškais lošėjais ir artėjantys prie to, nesulaukia reikiamos pagalbos, nes ji išskaidyta visai visuomenei“, – sako profesorius.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje azartinių žaidimų ir jais užsiimančių žmonių skaičius nelabai kinta bėgant metams. Dauguma tyrime apie įsitraukimo į azartinius žaidimus pokytį dalyvavusių respondentų (65 proc.) nurodė, kad jų įsitraukimas nepakito. 29 proc. įsitraukimas į azartinius lošimus sumažėjo, iš jų daugiau, nei dešimtadaliui – labai. Kad šis įsitraukimas išaugo, nurodė 6 proc. G. Navaičio apibendrintame tyrime dalyvavusių respondentų.

Atliekant tyrimus Lietuvoje, nustatytas ir galimo probleminio lošėjo portretas. Šiai grupei gali būti priskirti lošimų priklausomybės požymiai. Daugeliu atveju tai yra 30-39 metų nesusituokę, didesnes pajamas gaunantys vyrai. Bendras šių požymių turinčių žmonių skaičius Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje santykinai nedidelis, JK – 0,5 proc., Lietuvoje – 0,6 proc.

„Lietuviai pagal priklausomybių paplitimą nieko nesiskiria nuo Europos šalių vidurkio. Nemažai žmonių dalyvauja loterijose, lažinasi, žaidžia azartinius žaidimus, tačiau nėra priklausomi, taip tiesiog leidžia laisvalaikį.

Yra keletas azartinės veiklos rūšių, kurios nesietinos su priklausomybe, pavyzdžiui, loterijos. Nėra nei vieno fakto, kad loterijos dalyvis būtų tapęs priklausomu. Taip pat nėra duomenų, kad būtų išleista PSDF lėšų, gydant nuo loterijos priklausomus žmones.

Politikai, žurnalistai linkę apibendrintai kalbėti apie lošimus. Daug dėmesio skiriama fiziniams lošimo salonams, aparatams, bet nukreipiamas dėmesys nuo internetinių lošimų. Per keletą metų jų skaičius išaugo bene dvigubai. „Antžeminiais“ vadinami lošimai – salonai, kazino, ruletės – mokesčius surenka Lietuvai ir jų sukeltos problemos sprendžiamos čia, o internetiniai – problemas spręsti palieka čia, o mokesčiai iškeliauja kažkur kitur. Kuriami įvairiausi ribojimai lošimų verslui Lietuvoje, o taip vystosi geresnės sąlygos internetiniams lošimams. Tad ribojimai bėdos nesprendžia“, – konstatavo G. Navaitis.

Norėdami pamatyti pagalbos linijos, spauskite čia.

Straipsnio autorius:
Dalinkitės
Share on facebook
Share on linkedin
Share on email

Susiję straipsniai

Vyrų krizių įveikimui būtinas didesnis dėmesys

Susidurti su sunkiais išgyvenimais – bendražmogiška patirtis. Tačiau šiandieninėje visuomenėje …

Vis daugiau lietuvių išgirsta šią diagnozę – nerimo sutrikimas: kaip jo išvengti ir su juo kovoti?

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį nerimo sutrikimų …

Klastinga liga susirgo būdama vos 13-kos ir nori padrąsinti kitus: buvo gėda apie tai net prasitarti

Devyniolikmetė Roberta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) …

Ragina nedelsti: šios ligos mastai Lietuvoje gali būti pavojingai dideli

Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės lyginant su kitomis Europos šalimis …

Nekaltas žaidimas pavirto tragedija: Jokūbas papasakojo, kaip atrodo dugnas, kai žemiau kristi jau nebėra kur

Nekaltas žaidimas pavirto tragedija: Jokūbas papasakojo, kaip atrodo dugnas, kai žemiau kristi jau nebėra kur

Azartiniai žaidimai – viena iš dažniausių priklausomybių pasaulyje. Ji, kaip …

Gydytoja pulmonologė: elektroninės cigaretės – tai ta pati priklausomybė, o ne kelias mesti rūkyti

Pagal mirtingumą pasaulyje šiuo metu pirmauja širdies ir kraujotakos sistemos …

Ar geriate per daug: du paprasti būdai pasitikrinti

Socialiniuose tinkluose spalį karaliavo grotažymė „Sober for October“ (ang. blaivus …

16-kos pirmąkart alkoholio paragavęs Rimvydas: jaunimui ne į zoologijos sodą ekskursijas reikia organizuoti

Kartais gyvenime duris uždaryti tenka net 30 kartų. Tol, kol …

Klinikinės toksikologijos gydytojas šiuolaikinės kanapės prilygsta katei maiše, neigiamai veikia intelektą

Kanapės ir jų vartojimas – šiuo metu viena labiausiai aptarinėjamų …

Jaunimo dieną – apie „Jaunimo liniją”

Balandžio 24-oji – Tarptautinė jaunimo solidarumo diena. Ją minime neįprastoje …

Sužinok, kaip padėti sau

Viskas, ko reikia pirmam žingsniui žengti
Psichologinės pagalbos įstaigos

Psichologinė pagalba

Organizacijos, kurios gali suteikti informacijos
ir pagalbos

Pagalbos linijos

Pagalbos linijos

Telefono numeriai, kuriais gali paskambinti,
kai reikia pasikalbėti

Geros nuotaikos patarimai

Keletas paprastų patarimų, kurie
padės auginti laimės pojūtį

Išoriniai resursai

Rekomendacijos ir kita

Savipagalbos programėlės ir naudingas
interneto turinys

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content