Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ja susergama jauname amžiuje: vyrai dažniausiai suserga 20–25 metų, moterys – 20–30 metų.
Simptomai
Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės. Vėliau, po pradinių simptomų, palaipsniui išryškėja pozityvieji ir negatyvieji šizofrenijos simptomai.
Pozityvūs simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos – visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai – įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai – pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje. Kartais žmogus gali skųstis, kad jo mintis staiga nutrūksta, o kartais mąstymo sutrikimai, pasireiškiantys kalboje, yra tokie dideli, kad net žodžiai sakinyje nėra sujungti tarpusavyje.
- Judėjimo sutrikimai – pasikeičia judesių vientisumas, plastiškumas, atsiranda keistos kūno pozos.
Negatyvūs simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Dažniausiai tai:
- Sklandaus mąstymo ir kalbos netekimas – asmuo dažnai keičia temas, naudoja sugalvotus žodžius ar frazes
- Negebėjimas kontroliuoti impulsyvumo
- Neadekvati emocionali reakcija į aplinką
- Emocijų ar jų išraiškų netekimas
- Susidomėjimo gyvenimu ir veikla praradimas
- Socialinė izoliacija
- Malonumo ir pasitenkinimo nejutimas
- Sunkumai pradedant ir laikantis sugalvoto plano
- Patiriami sunkumai kasdieninėje veikloje
Šie simptomai sukelia sunkumus kasdieninėje veikloje, auga asmens izoliacija ir atsiribojimas nuo visuomenės, darosi vis sunkiau išlikti savo akademinėje ar darbinėje veikloje.
Kas gali paskatinti šizofrenijos atsiradimą?
Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šis sutrikimas pasireiškia, kai žmogaus gyvenime susideda įvairios genetikos, aplinkos poveikio arba patirto labai didelio streso ar psichologinių traumų, ypač vaikystėje, veiksnių kombinacijos.
Profesionali pagalba
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Svarbu žinoti, kad nepaisant vis dar stiprios stigmos, susijusios su šiuo sutrikimu, šizofrenija gali būti efektyviai gydoma, pasiekiant pacientą tenkinančių rezultatų.
Pirmiausia, prisiminkite universalų medicinos principą – ligos, pradėtos gydyti ankstyvose stadijose, daug lėčiau progresuoja bei didėja tikimybė sulaukti gerų gydymo rezultatų. Svarbiausi pagalbos sau principai yra reguliarus gydymasis, socialinė veikla, sveika gyvensena. Neturėkite iliuzijų išgyti per kelis mėnesius, nes sutrikimo eiga gali turėti kelių ar keliolikos metų trukmę.
Suraskite psichikos sveikatos priežiūros specialistą, kuriuo galite pasitikėti. Būkite su juo atviras ir išsakykite net ir keisčiausius savo išgyvenimus ar simptomus. Laikykitės gydymo rekomendacijų, o jei kas nors vaistų veikime, jų formoje ar paskyrimo būde jūsų netenkina, aptarkite tai su specialistu.
Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums sukelia stresą. Jei žinote, kad jūsų laukia įtampą keliantis įvykis, tinkamai tam pasirenkite. Dažniausi streso sukėlėjai: esminiai kasdienės veiklos pokyčiai, išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba jo netektis, svarbios sukaktys, gimtadieniai ir atostogos, nauji išbandymai ir galimos nesėkmės, naujos patirtys ir sėkmė, artimos draugystės užmezgimas, artimo žmogaus liga ar jo sveikatos pablogėjimas. Stebėkite, kokius jausmus jums sukelia vieni ar kiti įvykiai, net ir džiugūs, netikėti įvykiai irgi yra stresas, nors ir su „pliuso ženklu“. Išsiaiškinkite, kas padeda įveikti streso sukeltą įtampą. Galbūt tai yra pomėgis ar maloni, raminanti veikla, apmąstymai vienumoje, pokalbis su artimu žmogumi ar specialistu, vaistų dozės padidinimas, relaksacija ar kita atpalaiduojanti veikla, mankštos.
| Kaip valdyti atkrytį? Daugelis žmonių gali atpažinti pirmuosius atkryčio simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Stenkitės atkreipti dėmesį į pirmuosius atkryčio požymius:
|
Pastebėję atkryčio požymius, imkitės šių veiksmų:
|
Jeigu įtariate ar jau žinote, kad jūsų artimasis serga šizofrenija ieškokite patikimos informacijos apie šį sutrikimą. Jei yra galimybė – dalyvaukite kursuose, mokymuose, skirtuose asmenims, kurių artimieji serga šiuo sutrikimu.
Nesistenkite artimajam įrodyti savo „tiesos apie realybę“, aktyviai neigti liguistų išgyvenimų egzistavimo, bet ir nepatvirtinkite jų egzistavimo. Neturėdami aiškaus atsakymo geriau palikite šiuos klausimus psichikos sveikatos specialistams.
Stenkitės kartu su artimuoju ieškoti veiklos, kuri jam būtų įdomi ir patraukli, tai gali būti sportas, meno būreliai, savitarpio pagalbos susirinkimai, religinė bendruomenė ir t. t. Motyvuokite artimąjį tvarkingai, nuosekliai, pagal gydytojo paskyrimą, vartoti vaistus.
Bendraudami su sergančiu artimuoju, vadovaukitės šiomis taisyklėmis:
- Elkitės pagarbiai – kaip suaugęs su suaugusiuoju
- Kalbėkite ramiai, aiškiai, be užuolankų
- Būkite ypač nuoseklūs ir nuspėjami
- Nustatykite aiškias elgesio ribas ir taisykles
- Jei sergantysis elgiasi nepriimtinai, ramiai ir konkrečiai paaiškinkite, kas jam galima ir kas negalima
- Nepriimkite ligos ir jos simptomų asmeniškai
- Pastebėkite ir pagirkite net ir mažiausius teigiamus pokyčius
- Sutelkite dėmesį į dabartinę padėtį ir stenkitės kiek įmanoma ją gerinti
- Nepaisydami nesėkmių laikykitės optimistiškų nuostatų
- Leiskite sergančiajam klysti ar nesugebėti kažko atlikti, tai padeda ištverti krizę
- Ilgalaikius tikslus išskaidykite į lengviau pasiekiamus konkrečius trumpalaikius tikslus
- Padėkite artimajam siekti realių trumpalaikių tikslų
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Mindaugu Šablevičiu ir gyd. Ramune Mazaliauskiene
