Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, baimė dėl savo bei artimųjų saugumo gali sukaustyti kiekvieną. Svarbu suprasti, kad didelis išgąstis, stresas ir nerimas šioje situacijoje yra normalus mūsų organizmo atsakas į kylantį pavojų ir gali padėti suaktyvinti mūsų organizmą. Tačiau nuolatinis budėjimo režimas, kai Lietuvoje karo veiksmai nevyksta, gali turėti neigiamų pasekmių. Nerimas ir stresas šiuo itin sunkiu metu gali paveikti mūsų kūno reakcijas: padidinti mūsų kraujo spaudimą, pagreitinti kvėpavimą, sukelti raumenų įtampą, taip pat gali pasidaryti itin sunku sutelkti dėmesį, nukreipti mintis į kitą veiklą. Kūnas pasiruošia gintis, nors realiai gintis dar nėra nuo ko. Ilgai trunkančios tokios organizmo reakcijos išvargina ir gali net sukelti rimtų sveikatos sunkumų, tokių kaip galvos skausmai, širdies ar kvėpavimo sutrikimai, nemiga. Dėl to šiuo metu yra itin svarbu pasirūpinti savo psichologine sveikata bei kylantį nerimą nukreipti tinkama linkme.
Asmenys, išgyvenę itin didelį ir ilgai trunkantį stresą keliančią situaciją, pabėgę nuo karo į saugią valstybę gali reaguoti skirtingai. Pagaliau gavę atoslūgį nuo nuolatinės baimės, nerimo, sukilusių išgyvenimo instinktų, asmenys gali išlieti visas susikaupusias emocijas: pyktį, sielvartą, kaltę, bejėgiškumą, gėdą. Tačiau gali nutikti ir priešingai, asmuo gali nieko nejausti, būti visiškai apatiškas. Daugiau informacijos apie tai kaip bendrauti su žmogumi patyrusiu dideles nelaimes galite pasiskaityti šalia esančiose rekomendacijose.
Parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centru
