Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Post Type Selectors
Versija
neįgaliesiems

Stresiniai įvykiai

Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Jie gali būti pozityvūs, pavyzdžiui, jaudulys prieš vestuves, ir negatyvūs – sužinojus sunkią diagnozę, praradus artimąjį, skiriantis su sutuoktiniu.

Daugiau apie stresą skaitykite čia.

Santykiai su žmonėmis, kurie mus supa namuose ir darbe, daro didelę įtaką mūsų emocinei savijautai. Kuo daugiau konfliktų kyla, net ir dėl menkiausių dalykų, tuo daugiau streso jaučiame, greičiau pavargstame, prarandame motyvaciją ir produktyvumą. Konfliktai šeimoje gali kilti tarp visų šeimos narių ir dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti susiję su bendravimo ar problemų sprendimo įgūdžių trūkumu ar sunkiais gyvenimiškais įvykiais, pavyzdžiui, autoavarija, artimojo liga ar netektimi.

Informaciją tėvams apie tai kaip spręsti konfliktus su vaikais rasite čia.

Konfliktus šeimoje neretai provokuoja problemos, atsineštos iš mokyklos ar darbo. Kylant įtampai santykiuose su kolegomis, neišlietos emocijos vis kaupiasi, kol galų gale namo grįžęs asmuo išlieja savo nuovargį ir neigiamas emocijas ant artimiausių žmonių.

Ką daryti, norint išspręsti bendravimo problemas?

  1. Būkite atviri kitų požiūriui ir jausmams.
  2. Išklausykite, ką sako kitas žmogus.
  3. Pabandykite suprasti jų požiūrį.
  4. Parodykite empatiją.
  5. Objektyviai apsvarstykite, ar jų nuomonė gali būti teisinga, o galbūt jūsų abiejų skirtingi požiūriai savaip teisingi.
  6. Diskutuokite apie savo nuomones, nesiekdami laimėti, tokiu būdu neleisite konfliktui įsitvirtinti ir paaštrėti.

Santuokos iširimas yra sunkus įvykis, dažnai paliečiantis ne tik susituokusią porą, bet ir jų vaikus, artimuosius ir draugus. Skyrybos yra lydimos ne tik buitinių, finansinių pokyčių, bet ir didelių emocinių išgyvenimų, nusivylimo, svajonių praradimo. Visas procesas reikalauja daug laiko, fizinės ir psichologinės energijos, neretai žmonėms prireikia mėnesių ar net metų, kad atgautų vidinę pusiausvyrą.

Pagalba sau
  • Priimkite savo jausmus – visiškai normalu jausti liūdesį, pyktį, išsekimą, nusivylimą, nerimą dėl ateities ir tuo pat metu ilgėtis savo partnerio. Visų šių emocijų intensyvumas laikui bėgant sumažės.
  • Leiskite sau atsikvėpti. Kurį laiką gali būti sunku atlikti įprastines veiklas, dirbti ar rūpintis kitais, tačiau nesistenkite iš savęs išspausti daugiau nei galite, skirkite sau laiko pailsėti ir atgauti energiją.
  • Nesistenkite išgyventi šios patirties vienatvėje. Pasidalinkite savo jausmais su draugais ir šeima, apsvarstykite galimybę pakalbėti su psichikos sveikatos specialistu ar prisijungti prie emocinės paramos grupės, kurioje galėtumėte pasikalbėti su kitais, esančiais panašiose situacijose.
  • Rūpinkitės savimi – tiek emocine, tiek fizine sveikata. Skirkite laiko mankštai, sveikai maitinkitės, atsipalaiduokite, atraskite laiko savo pomėgių tyrinėjimui. Nevartokite alkoholio, narkotikų ar cigarečių kaip būdo įveikti sunkumus, tai gali sukelti priklausomybę. Kiek įmanoma laikykitės įprastos rutinos, stenkitės vengti didelių sprendimų ar gyvenimo planų pokyčių.
  • Venkite ginčų su savo sutuoktiniu. Jei diskusija pradeda virsti konfliktu, ramiai pasiūlykite atsikvėpti ir pokalbį nukelti į kitą dieną.
  • Gyvenimas grįš į įprastas vėžes, nors tos vėžės gali skirtis nuo to, ko iš pradžių tikėjotės.
Jeigu turite vaikų:
  • Paaiškinkite vaikams, kad jūsų skyrybos nėra jų kaltė. Skatinkite juos kalbėti apie savo jausmus ir rūpesčius, atsakykite į jiems kylančius klausimus.
  • Išlaikykite vaikų rutiną, svarbu, kad ji būtų kuo įprastesnė ir stabilesnė.
  • Papasakokite vaikams apie naujas taisykles – kad jie leis laiką su tėvais atskirai, pas kurį iš tėvų gyvens, kokia bus tvarka.
  • Leiskite savo vaikams suprasti, kad jie gali jumis pasikliauti, nežadėkite to, ko negalite įgyvendinti.
  • Neįtraukite savo vaikų į konfliktą. Venkite ginčytis su buvusiu vyru ar neigiamai apie jį kalbėti prieš savo vaikus. Nenaudokite jų kaip šnipų ar pasiuntinių ir neverskite jų laikytis vienos pusės.

Per didelis krūvis darbe ir dažnai jaučiamas stresas dėl nuolatinio spaudimo atlikti darbus kuo geriau ir kuo greičiau su laiku gali sukelti emocinį išsekimą ir perdegimą. Perdegimą galima atpažinti iš:

  • Pradingusios motyvacijos dirbti – užduotys vargina, problemos atrodo neišsprendžiamos, vis labiau jaučiama įtampa. Dažnai atsiranda ciniškumas, nepasitenkinimas darbo sąlygomis, kyla konfliktai su kolegomis.
  • Fizinių simptomų – lėtinis stresas gali sukelti įvairius fizinius negalavimus, tokius kaip galvos ir skrandžio skausmai arba žarnyno sutrikimai.
  • Emocinio išsekimo – dėl perdegimo žmonės jaučiasi pervargę, nuliūdę, praradę viltį, norą kažką daryti.
  • Sumažėjusio produktyvumo – perdegimas paveikia kūrybiškumą, gebėjimą susikaupti ir išlaikyti dėmesį, todėl gali būti sudėtinga atlikti net ir paprastas užduotis.
 
Pagalba sau

Pasiekus perdegimą dažnai tenka pakeisti aplinką ir situaciją, kad organizmas galėtų atsistatyti nuo nuolat patiriamo streso. Jums gali padėti šie patarimai:

  • Sportuokite – mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
  • Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą – šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
  • Sveikai maitinkitės – subalansuota mityba, gausi vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
  • Nustatykite sau prioritetus – sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
  • Skirkite laiko sau – išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
  • Kvėpavimo pratimai ir poilsis – meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
  • Bendraukite su artimaisiais – kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajauskite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
  • Stenkitės atpažinti streso požymius – žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui. Pirmasis žingsnis yra pastebėti simptomus.
  • Suraskite savo būdą sumažinti jaučiamą stresą – identifikuokite, kas jums padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, knygų skaitymas, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis ar laiko leidimas su draugais arba augintiniais.

Darbo netektis yra itin didelį stresą kelianti situacija. Staiga netekus pajamų, iškyla finansinės problemos, kurias įveikti darosi vis sunkiau, prarandamas saugumo jausmas ir stabilumas, nuolatos lydintis nežinios jausmas kelia stresą ir nerimą. Priklausomai nuo darbo praradimo aplinkybių, galite jaustis išduotas darbdavio, bejėgis dėl savo gyvenimo krypties arba kaltinti save dėl padarytų klaidų ar savo trūkumų. Be to, netekus darbo staiga pasikeičia kasdienė rutina, netenkama prasmingos veiklos, jau įprasto kolegų socialinio rato ir bendravimo, neretai prarandamas pasitikėjimas savimi. Šie emociniai išgyvenimai gali būti sunkiai pakeliami.

  1. Neužgniaužkite savo jausmų, jei jaučiate, kad visko per daug, pabandykite užrašyti kylančias mintis ir jausmus.
  2. Nekaltinkite savęs ir priimkite situaciją tokią, kokia ji yra – tai leis greičiau atsistoti ant kojų ir atsistatyti.
  3. Nenusisukite nuo artimųjų ir draugų. Dėl jaučiamo gėdos ir kaltės jausmo gali kilti noras mažiau bendrauti, tačiau pabandykite išsikalbėti apie kylančius jausmus, net jei žmogus negalės jums patarti kaip išspręsti problemas.
  4. Pakalbėkite su šeima, kaip jie jaučiasi, aptarkite, kokie iššūkiai kils artimoje ateityje, ką galite kartu padaryti, kad jiems pasiruoštumėte.
  5. Nepamirškite ilsėtis ir užsiimti mėgstamomis veiklomis, tai padės sumažinti stresą ir galbūt net suteiks įkvėpimo sprendžiant problemas.

Patarimai tėvams

→Kas padeda spręsti konfliktus?
Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus konflikto su vaikais ar paaugliais sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų. Po konflikto visada svarbu pripažinti savo klaidas ir susitaikyti su vaiku ar paaugliu.
→Kaip reaguoti į agresyvų vaiko elgesį?

Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais – reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistum kito. Padėkite vaikui nusiraminti ir paklauskite, koks jo nuomone, šioje situacijoje galėtų būti geriausias sprendimas.

→ Kas padeda mažinti brolų ir sesių konfliktus?

Vienas svarbiausių dalykų – pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas. Brolių ir sesių santykių darnai padeda, kai tėvai pastebi jų individualius poreikius ir gebėjimus, vienodai vertina už pasiekimus ir laimėjimus.

Parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centru ir Paramos vaikams centru