Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Versija
neįgaliesiems

Įvykiai keliantys grėsmę sveikatai ir gyvybei

Žmonės, patekę į nelaimingus atsitikimus, tokius kaip autoavarijos, ar tapę netikėtų fizinių ar seksualinių išpuolių aukomis, neretai patiria įvairaus pobūdžio fizinius sužalojimus ar turto pažeidimus. Šie dažniausiai būna akivaizdžiausi, todėl dėmesys visų pirma yra kreipiamas į juos. Vis dėlto, tokios situacijos turi ir psichologinių pasekmių, kurios neretais atvejais gali būti ilgalaikės. Žinoma, vidinius išgyvenimus, sukrėtimus bei traumas gerokai sunkiau atpažinti, ypač suprantant, jog kiekvienas asmuo yra skirtingas, todėl gali tam tikrus psichologinius išgyvenimus, pasireiškiančius nelaimingo įvykio metu, bei psichologinius pokyčius, lydinčius įvykį, unikaliai išjausti bei savitai juos reikšti.

Svarbu žinoti, kad visi patiriami sunkumai – tai normalios asmens reakcijos į traumuojančius ir gyvybei pavojų keliančius įvykius. Dažniausiai minėtos psichologinės pasekmės daugiau ar mažiau išsisklaido per pirmuosius 3 mėnesius po nelaimingo atsitikimo. Tačiau tais atvejais, kai šios reakcijos užsitęsia – gali būti reikalinga specialisto pagalba.

Įvykiai, keliantys grėsmę gyvybei, gali būti tokie netikėti ir šokiruojantys, jog jie drastiškai pakeičia žmonių pasaulio suvokimą. Asmuo pradeda jaustis tarsi kiekvieną akimirką jo kažkas tykotų, jog nelaimė gali bet kuriuo metu vėl pasikartoti. Kiekvieną asmens žingsnį lydi nuolatinis budrumas ir nerimas, neleidžiantis atsikvėpti ar atsipalaiduoti. Kartu su šiuo nerimastingumu pasireiškia ir įkyrūs atsiminimai bei košmarai. Mintys apie nelaimingą atsitikimą nuolat užplūsta asmens sąmonę. Jis ryškiai prisimena įvairius vaizdinius, regėtus įvykio metu, prisimena kūno pojūčius bei baimę, pyktį ar bejėgiškumą, kurį jautė tuo metu. Jis negali nustoti galvoti apie tai, kaip elgėsi, permąstyti kiekvieną savo judesį, žodį, kurį ištarė. Jį kankina mintys, jog viskas galėjo būti kitaip, jei tik būtų nedaręs vieno ar kito dalyko, jei tik būtų nepasirinkęs tądien sėsti už vairo ar išeiti pasivaikščioti. Šiuos atsiminimus bei mintis gali iššaukti net menkiausi dalykai, kurių asmuo pats gali nesuvokti. Šis iššaukiančių dalykų nežinojimas taip pat kelia papildomą nerimą, kuris gali priversti žmogų vengti bet ko, kas nors šiek tiek susiję su nelaimingu atsitikimu.

Dažnai nelaimingą atsitikimą išgyvenusį asmenį taip pat kamuoja kaltės bei gėdos jausmas. Jis jaučiasi tarsi tai, kas jam atsitiko, yra jo paties kaltė, kad tai yra jo asmeninė yda, kurią jis privalo slėpti. Šis jausmas ypač stipriai pasireiškia tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu žūsta kiti asmenys. Tokiomis aplinkybėmis žmogus gali galvoti, kodėl jis išgyveno, o kiti ne, gali manyti, jog jis mažiau nusipelnė likti gyvas ir dėl to jausti kaltę. Be kaltės, gėdos ir nerimo jausmų, dažni jaučiami depresijos išgyvenimai, kurie pasireiškia per žmogaus nenorą užsiimti kasdiene veikla, intereso tuo, kas anksčiau teikė malonumą, praradimu, dėmesio sutelkimo problemomis, sutrikusiu miegu, mityba, žemu emocionalumu, nuolatiniu verkimu bei dirglumu. Galų gale, asmens patirtas nelaimingas atsitikimas ir jį lydintis psichologiniai išgyvenimai neretai priverčia jį jaustis izoliuotu nuo artimųjų. Tarsi jį ir jam artimus žmones skirtų didžiulė, neperkopiama siena. Dėl to, kad jis jaučiasi nesuprastas arba slegiamas gėdos bei kaltės, asmuo gali vengti bet kokio kontakto su kitais, o šiems bandant priartėti – juos atstumti. Toks artumo bei kontakto su kitais vengimas taip pat neišvengiamai pasunkina pačio nelaimingą įvykį išgyvenusio žmogaus gerovę ir stabdo jo psichologinį atsigavimą.

Vienos iš dažniausiai nutinkančių traumuojančių įvykių yra autoavarijos. Be anksčiau minėtų daugeliui nelaimingų atsitikimų būdingų pasekmių, po autoavarijų asmenys dažnai pradeda bijoti įvairių su kelionėmis bei eismu susijusių dalykų. Pavyzdžiui, asmuo gali jausti didelę įtampą keliaudamas, sėdėdamas automobilyje, važiuodamas dviračiu ar skrisdamas lėktuvu. Jis gali pradėti vengti bet ko, susijusio su jo patirtu nelaimingu eismo įvykiu. Kartais išsivysčiusi fobija būna tokia stipri, jog žmogus visai nustoja keliauti transporto priemonėmis. Tai sukelia daug nepatogumų, nes tokiu atveju gali pasidaryti beveik neįmanoma nuvykti į darbą, mokymosi įstaigą ar pas gydytoją.

Trauminis įvykis, tikslingai sukeltas kito žmogaus, gali sukelti daug stipresnius psichologinius sunkumus nei atsitiktinis nelaimingas įvykis:

  • Nukentėjusieji dažnai jaučiasi tarsi jie patys būtų kalti dėl to, kas jiems atsitiko. Tarsi kokia jų pačių asmeninė savybė ar kažkoks specifinis jų elgesys iššaukė nusikaltimą. Net ir racionaliai suvokiant asmeninės kaltės nebuvimą, šis jausmas gali neišnykti
  • Neretai šalia kaltės jaučiamas ir gėdos jausmas, kuris gali kilti dėl paties įvykio, vidinio įsitikinimo, kad kažkoks elgesys ar išvaizda išprovokavo smurtautoją, negalėjimo apsiginti ar pasipriešinti
  • Dažnai nukentėjusieji atsitraukia nuo artimųjų ir draugų, nes mano, jog kiti nepatikės, kad jiems taip nutiko, pradės apie juos prasčiau galvoti arba menkins įvykio fizines ir emocines pasekmes. Šios baimės dažnai neleidžia kreiptis pagalbos, pranešti apie įvykį pareigūnams

Fizinis ar seksualinis išpuolis gali smarkiai paveikti nukentėjusio asmens pasaulio suvokimą, ypač požiūrį į kitus žmones bei tarpasmeninius santykius. Asmuo, patyręs išpuolį, gali nustoti matyti kitus žmones kaip patikimus ir nekeliančius grėsmės. Kiekvienas socialinis susidūrimas jam gali atrodyti kaip pavojingas ir vengtinas. Kurti santykius su žmonėmis gali pasirodyti nebeįmanoma. Tai ypač pasireiškia tais atvejais, kai išpuoliai kartojosi ilgesnį laiko tarpą, buvo sukelti artimų žmonių. Žvelgiant iš išorės, tokius jausmus išgyvenantis žmogus gali atrodyti šaltas ar net agresyvus, tačiau reikia suprasti, kad tai yra tik traumuojančio įvykio pasekmė. Patyrę seksualinio pobūdžio išpuolį žmonės gali pradėti vengti lytinių santykių ar net romantinių santykių bijodami, jog šie jiems primins apie išpuolį. Retais atvejais, kitų žmonių baimė po išpuolio gali išaugti iki fobijos išeiti iš namų ar kitų pažįstamų erdvių.

Asmenys, patyrę intymių partnerių smurtą, yra ypač pažeidžiami. Dėl ilgai trukusio smurto asmuo gali save laikyti nevertu artumo, meilės ar šilumos. Gali jaustis nepajėgus funkcionuoti pasaulyje, priklausomas nuo smurtaujančio partnerio. Taip pat jausti stiprią gėdą ir kaltę dėl patiriamų išpuolių.

Profesionali pagalba

Dažniausiai susidūrus su traumine patirtimi pakanka artimųjų bei draugų paramos ir laiko. Įprastai, po trauminio įvykio kylančios emocijos ir mintys palaipsniui sumažėja arba visai išnyksta. Tačiau jei šiuos jausmus sunku pakelti arba jie tęsiasi per ilgai – verta ieškoti profesionalios pagalbos. Tą reikėtų daryti jei:

  • Neturite su kuo atvirai pakalbėti
  • Per 6 savaites gyvenimas dar negrįžta į senas vėžes
  • Kamuoja košmarai ir negalite miegoti
  • Prastėja santykiai su artimaisiais
  • Vis labiau vengiate kitų žmonių
  • Blogėja jūsų darbo rezultatai
  • Aplinkiniai pataria kreiptis pagalbos
  • Vartojate per daug alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, taip bandydami susitvarkyti su savo išgyvenimais

Parengta bendradarbiaujant su: Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centru

Psichikos sveikatos centras

Psichikos sveikatos centre pagalbą teikia:

  • psichiatrai,
  • medicinos psichologai,
  • slaugytojai
  • socialiniai darbuotojai


Į visus specialistus galima kreiptis tiesiogiai, be gydytojo siuntimo.

Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Jei to nepadaro, gyventojas yra prirašomas automatiškai prie to psichikos sveikatos centro, su kuriuo šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra sudariusi sutartį.

Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse. Juos galite rasti žemiau esančiame žemėlapyje. Išsami jų veiklos organizavimo tvarka yra čia.

Sužinoti, prie kurio psichikos sveikatos centro esate prisirašęs, galite:

  1. susisiekęs su savo šeimos gydytojo paslaugas teikiančia įstaiga, arba
  2. prisijungęs prie Valstybinės ligonių kasos e-sistemos ir skiltyje „Sveikatos priežiūros paslaugos“ suradęs įstaigą, kuri teikia paslaugą „1939 – Pirminė psichikos sveikatos priežiūra“.

Visuomenės sveikatos biuras

Visuomenės sveikatos biure vykdomi:

  • Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai
  • Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis)
  • Psichologinės konsultacijos grupėse
  • Individualios psichologo konsultacijos (iki 5 vienam asmeniui)
  • Priklausomybės konsultavimas asmenims, siekiantiems mažinti alkoholio vartojimą ar visai jo atsisakyti
 

Biure gali būti teikiamos visos arba tik dalis aukščiau išvardintų paslaugų. Tikslų sąrašą su teikiamomis paslaugomis rasite čia.

Paslaugos skirtos visiems gyventojams. Galite kreiptis tiesiai į savo savivaldybės biurą ir užsiregistruoti, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už paslaugas mokėti nereikia. Visos paslaugos, jeigu asmuo to pageidauja, gali būti teikiamos anonimiškai.

Visus visuomenės sveikatos biurus galite rasti čia:

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai