Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Potrauminis streso sutrikimas

Trauminiai įvykiai – tai įvykiai, kurių metu kyla grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas. Tai gali būti reali ir numanoma grėsmė savo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Dažniausiai – tai stichinės nelaimės, automobilių avarijos, užpuolimai, smurtas, seksualinė prievarta ir pan. 

Patyrus trauminius įvykius, visada pasireiškia psichologiniai sunkumai. Žmonėms reikia laiko atsigauti po traumuojančių įvykių ir tai yra normalu. Pirmas dienas ar savaites po trauminio įvykio žmonės dažnai patiria stiprų baimės jausmą, liūdesį, kaltę, pyktį ar sielvartą, jiems kyla sunkumų kasdienėse veiklose. Kai žmonės pradeda suprasti, įsisąmoninti tai, kas jiems nutiko, šie jausmai pradeda silpnėti, kol visai išnyksta arba nebetrukdo kasdienei veiklai. Tačiau kai kuriems žmonėms patirtas trauminis įvykis gali sukelti rimtesnių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip, potrauminio streso sutrikimas

Tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia 1–3 % žmonių, patyrusių ar mačiusių trauminį įvykį. Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei keletą mėnesių, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais sunkumai gali pradėti reikštis tik praėjus keliems mėnesiams po traumuojančio įvykio arba jie gali susilpnėti ir vėl sustiprėti. 

Potrauminio streso sutrikimo simptomai

PTSS simptomai pasireiškia įvairiu intensyvumu, tačiau visada paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą – jiems kyla sunkumų bendraujant su aplinkiniais, mokantis ar dirbant bei laisvalaikio veiklose. Potrauminio streso simptomai gali būti iššaukti įvairių stimulų – žodžių, kvapų, garsų ar situacijų, kurios primena patirtą trauminį įvykį. Jie gali pasireikšti iš karto po traumos arba net po kelių metų.

  • Pakartotinio patyrimo simptomai
    • Nevalingi traumos prisiminimai, kurių metu atrodo, kad įvykis kartojasi iš naujo
    • Košmarai
    • Ryškūs ir staiga atsirandantys įvykio vaizdai ar pojūčiai
    • Fizinis arba psichologinis diskomfortas prisiminus įvykį
  • Vengimo simptomai:
    • Vietų, žmonių ar daiktų, kurie primena traumą, vengimas 
    • Vengimas galvoti apie įvykį arba tai, kas susiję su trauma
    • Apatija, jausmų vengimas arba negebėjimas jų išreikšti
    • Susidomėjimo nebuvimas kasdienėje veikloje
    • Atsiminimų apie traumuojantį įvykį praradimas
  • Susijaudinimo ir reaktyvumo simptomai:
    • Nuolatinis įsitempimas
    • Irzlumas
    • Miego sutrikimai
    • Pykčio proveržiai
    • Dėmesio sutelkimo problemos
    • Stipri reakcija į bet kokį išgąstį
  • Kiti galimi sunkumai:
    • Destruktyvus elgesys
    • Negatyvus požiūris į save ir pasaulį
    • Kiti fiziniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmai arba galvos svaigimai
    • Kaltės ir nerimo jausmas

Profesionali pagalba

Pasireiškus PTSS yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai darbui su asmenimis, patyrusiais traumas – nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija ir trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija. 

Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra trauminių gyvenimo patirčių rezultatas. Asmenims padedama suaktyvinti jų natūralų gebėjimą apdoroti ir įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. 

Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Ši terapija padeda žmonėms sumažinti patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą, atgauti prarastą kontrolę.

Kartais būna sunku pripažinti, kad nebepavyksta susitvarkyti su kylančiais sunkumais ir žengti pirmąjį žingsnį pagalbos sau link. Svarbu suprasti, kad nors tai ir užtruks, taikant tinkamą pagalbą, žmogus gali pasijusti geriau. Patarimai, kaip padėti sau:

  • Pasikalbėkite su šeimos gydytoju apie specializuotos pagalbos galimybes ir kreipkitės specializuotos pagalbos.
  • Stenkitės kuo daugiau judėti, darykite mankštą, sportuokite – fizinė veikla mažina stresą.
  • Daugiau laiko leiskite gamtoje.
  • Išsikelkite realistiškus tikslus.
  • Dideles užduotis suskirstykite į mažesnes, išsikelkite prioritetus ir darykite tiek, kiek galite, ir taip gerai, kaip galite.
  • Pabandykite leisti laiką su aplinkiniais, išsikalbėkite su patikimais draugais ar artimaisiais. Papasakokite kitiems apie tai, kokie dalykai gali išprovokuoti simptomus.
  • Nusiteikite, kad simptomai mažės palaipsniui, ne staiga.
  • Atraskite ir ieškokite situacijų, vietų, kuriose jaučiatės komfortiškai. 

Rekomenduojami būdai, kaip padėti artimajam, kuriam pasireiškia potrauminis streso sutrikimas: 

  • Kuo daugiau domėkitės šiuo sutrikimu. Žinodami, kaip jis paveikia žmones, galėsite geriau suprasti, ką šiuo metu išgyvena jūsų artimasis. Kuo daugiau žinosite ir geriau suprasite, tuo geriau jūs ir jūsų šeima galės susitvarkyti su PTSS.
  • Kartu su savo artimu žmogumi eikite pas gydytoją. Jūs galite jį/ją palydėti iki terapeuto. Būdami šalia galite teikti paramą, palaikyti.
  • Pasakykite savo artimajam, kad jūs esate pasiruošę jį/ją išklausyti ir kad suprasite, jei artimasis nenorės kalbėtis ar dalintis išgyvenimais.
  • Planuokite įvairias šeimos veiklas: kartu eikite pavakarieniauti, į kiną ir pan.
  • Drauge eikite pasivaikščioti, pasivažinėkite dviračiais arba užsiimkite kita fizine veikla. Sportas yra svarbus sveikatai ir padeda išvalyti mintis. 
  • Skatinkite bendrauti su šeima ir artimais draugais. Palaikymas iš šeimos ir artimų draugų padeda susitvarkyti su kylančiais sunkumais. 
 

Artimasis gali nenorėti ar atsisakyti jūsų pagalbos. Jei taip nutinka, svarbu prisiminti, kad atsiribojimas gali būti vienas iš PTSS simptomų. Atsiribojęs žmogus nenori kalbėtis, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose ar būti su kitais žmonėmis. Svarbu suteikti artimajam erdvės, tačiau būtina patikinti, kad jūs būsite visada pasiruošęs padėti, kai jai/jam jūsų reikės. 

Parengta bendradarbiaujant su: Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centru

Profesionali pagalba

Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais

Pagalbos žemėlapis

Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje

Covid-19

Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms

Teisių ribojimai

Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content