Smurtas šeimoje

Psichologinės pasekmės

Smurtas šeimoje gali sukelti ne tik fizinę, bet ir psichologinę žalą. Asmenys, patiriantys smurtą, nuolatos išgyvena stresinę būseną – tiek smurtavimo metu, tiek atokvėpio laikotarpiu. Dėl nuolatos išgyvenamos trauminės situacijos gali išsivystyti depresija ir potrauminis streso sutrikimas.

Tokiose šeimose dažniausiai vyrauja smurto ciklas, kurio metu auga įtampa tarp agresoriaus bei likusių šeimos narių, kol galų gale pasireiškia smurtinis elgesys, po kurio eina ramybės ir susitaikymo etapas. Prieš smurto aukas gali būti naudojama galia ir kontrolė, psichologinės traumos sukeltas prisirišimas prie skriaudėjo, ekonominis nepriteklius, baimė ar grasinimai, kad atims ar skriaus vaikus ir pan. Jei smurtautojas yra partneris ar sutuoktinis, labai dažnai smurto aukos neišsiskiria su juo, pasilieka kartu bei adaptuojasi prie situacijos – suranda strategijų, kurios maksimaliai efektyviai padeda apsaugoti save, savo vaikus ir turtą. Neretai smurto aukoms atrodo, kad šeima ir draugai nepalaikys jų sprendimo išeiti iš smurtinių santykių, įtikina save, kad partneris pasikeis ir bus mylintis bei geras sutuoktinis. Tačiau kad ir kaip nesistengtų išvengti pasekmių dėl patiriamo smurto aukoms, ypač vaikams neretai išsivysto lėtinės ligos, psichologiniai ar raidos sutrikimai, agresijos protrūkiai.

Agresijos ir smurto ciklas gali pereiti iš kartos į kartą – kai kurie smurtą šeimoje patiriantys vaikai tampa smurtaujančiais paaugliais dėl išmokto elgesio ir noro kontroliuoti juos supantį pasaulį, kiti užsisklendžia savyje, kovoja su depresija ir potrauminiu streso sutrikimu.