Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose – darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones.
Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Tačiau taip pat yra žinoma, jog asmenybės bruožai kinta per visą žmogaus gyvenimą.
Šiuo metu moksliniai tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimas atsiranda, kai įvyksta sudėtinga sąveika tarp gausybės skirtingų veiksnių – biologiškai lemiamo nervų sistemos pažeidžiamumo, patirtų labai sukrečiančių įvykių vaikystėje ir paauglystėje, santykių su tėvais, globėjais ar bendraamžiais ypatumai.
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką.
Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai asmens gyvenimo kokybė pradeda gerėti tik po ilgesnio psichoterapinio proceso.
Medikamentinis gydymas skiriamas tik tokiu atveju, jei šalia asmenybės sutrikimo yra atsiradusios papildomos psichikos problemos, kurios laikinai reikalauja gydymo vaistais (pvz., sunki depresija).
Pirmas prasmingas pagalbos sau žingsnis – kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Daug lengviau siekti pokyčių kartu.
Kasdienybėje susidūrus su pasikartojančiais sunkumais reikėtų prisiminti, kad:
Atpažinti asmenybės sutrikimus nėra lengva. Turintys asmenybės sutrikimą kartais mano, kad sutrikimas yra jo charakterio bruožas ir jog toks elgesys yra normalus, tad gali supykti ar įsižeisti, jeigu pasakysite, kad kažkas ne taip su jo elgesiu, ar iškelsite mintį, kad galbūt jis serga asmenybės sutrikimu. Nepamirškite, turintis asmenybės sutrikimą asmuo nėra kaltas dėl to, kad serga, tačiau jis turi būti atsakingas už savo elgesį, todėl stenkitės kalbėti apie jo veiksmus ar poelgius, kurie jums kelia nerimą. Draugiškai ir atsargiai skatinkite artimąjį ieškoti pagalbos. Jis gali supykti, ginčytis, tačiau stenkitės išlikti ramus ir neįsivelti į konfliktą.
Gydymui yra itin svarbu, kad asmuo pripažintų, jog serga. Kai kuriais atvejais tai pripažinti pavyksta tik po ilgo gydymo proceso. Kartais verta atkreipti artimojo dėmesį į tai, kad jis turi du prieštaringus norus: norą spręsti sunkumus ir norą toliau gyventi taip, kaip iki šiol.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Jan Hilbig
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
