Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Valgymo sutrikimai ilgainiui pažeidžia širdį, virškinimo sistemą, kaulus, dantis bei burną ir lemia eilę kitų ligų ar netgi mirtį.
Nors valgymo sutrikimai gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties asmenis, dažniausiai jais suserga paaugliai ir jaunos moterys.
Prašome pasirinkti vieną, geriausiai Jums tinkantį atsakymą apie tai, kaip jūs jautėtės per pastarąsias dvi savaites.
Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.
Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi. Depresija, nerimas ir konfliktai šeimoje dažnai yra antriniai veiksniai, o ne nervinės anoreksijos priežastis, todėl pirmiausia reikia gydyti patį sutrikimą.
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų. Dažnai, tačiau ne visada, asmuo yra anksčiau sirgęs nervine anoreksija, po kurios iki bulimijos atsiradimo praeina nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Dėl bulimijos gali išsivystyti refliuksas, dantų problemos, gerklės skausmai, dehidratacija, skrandžio negalavimai.
Socialinės normos – asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai. Kai kurių valgymo sutrikimų atvejų apskritai nėra pastebima šalyse, kuriose nėra vakarų pasaulyje vyraujančio lieknumo grožio idealo.
Asmenybės bruožai – neurotiškumas, perfekcionizmas, impulsyvumas lemia didesnę tikimybę susirgti valgymo sutrikimu
Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar seserų turi valgymo sutrikimą, padidėja tikimybė susirgti ir jums.
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes – fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Kai kuriais atvejais reikalinga skubi hospitalizacija dėl kylančio pavojaus gyvybei.
Sunkesniais atvejais valgymo sutrikimai yra gydomi stacionare – Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Valgymų sutrikimų centre.
Jeigu pastebėjote, kad turite blogus valgymo įpročius, kurie trukdo kasdieniniam gyvenimui, verčia jus jaustis blogai tiek psichologiškai, tiek fiziškai, pasidomėkite savo simptomais. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jis nukreips pas tinkamus specialistus, arba galite kreiptis tiesiai į psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimo nereikia. Daugiau informacijos rasite čia.
Svarbiausia gydymo dalis yra pasiryžimas ieškoti pagalbos sau ir užbaigti gydymo programą.
Dažniausiai pastebėti valgymo sutrikimus nėra sudėtinga. Atkreipkite dėmesį į jūsų artimojo valgymo įpročius, neretai pokyčiai atsiranda staiga, o su laiku simptomai tik blogėja. Kalorijų skaičiavimas, kūno svorio stebėjimas, tampa svarbiau už viską. Vengia situacijų kur reikia valgyti, neretai teisinasi, kad nesenai sočiai pavalgė. Kartais ima laikytis griežtos vegetariškos dietos ar perdėtai domisi sveika mityba. Kai kuriais atvejais valgymas tampa ritualu – gali maistą valgyti tik tam tikru eiliškumu, pertvarkyti maistą lėkštėje, ilgai kramtyti maistą ir panašiai. Jei jūsų artimojo sutrikimas yra susijęs su impulsyviu persivalgymu, dideli kiekiai maisto gali staiga dingti – būti suvalgyti arba paslėpti, šiukšlėse galite rasti daug maisto įpakavimų ar atliekų. Jei jūsų artimasis atsikrato suvalgyto maisto, pastebėsite dažnus vaikščiojimus į vonios kambarį valgymo metu ar po valgio, vartojamus laisvinamuosius vaistus, badavimo ar intensyvaus sporto epizodus, dažnus skundus dėl skaudančios gerklės, negaluojančio skrandžio, viduriavimo.
Pastebėję valgymo sutrikimo požymius, pakalbėkite su savo artimuoju, kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažesnis rimtų pasekmių pavojus ir didesnė išgijimo tikimybė. Palaikykite, padrąsinkite savo artimąjį, padėkite rasti pagalbą.
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Ankstyva pagalba neįkainojama, užkertant kelią paauglystėje prasidedantiems valgymo sutrikimams.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Brigita Baks, Valgymų sutrikimų centru
ir Paramos vaikams centru
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
