Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Atsidūrus tokioje situacijoje reikia prisiminti, kad visada yra kur kreiptis pagalbos, svarbiausia išdrįsti kreiptis į specialistus.
Jeigu jums reikia skubios pagalbos apsilankykite KNC puslapyje arba skambinkite +370 603 57912
Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos yra laikomas priešlaikiniu. Tobulėjant medicinos įrangai, augant medikų žinioms bei kvalifikacijai, naujagimiai gali išgyventi jau nuo 22 nėštumo savaitės sverdami 400 daugiau gramų!
Tokio mažylio gimimas – didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje, miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.
Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti. Tuo metu artimieji turi išmokti nebijoti paliesti peršviečiamos jo odelės, pakeisti miniatiūrines sauskelnes ir maitinti vaikutį per zondą.
Ši linija teikia profesionalias konsultacijas internetu neišnešiotų naujagimių susilaukusioms šeimoms, esančioms krizinėje situacijoje, gimus vaikeliui, jo negalios, netekties atvejais ir šeimai grįžus iš ligoninės į namus. Tai patogi ir lengvai prieinama pagalba kiekvienai šeimai, gyvenančiai Lietuvoje arba užsienyje. Konsultacijas teikia asociacijos savanorės mamos, baigusios specialiai parengtą mokymo programą, pačios auginančios per anksti gimusius vaikučius, laukia jūsų ir jūsų artimųjų žinučių platformoje: I-V 9-12 val. ir 14-16 val.
Šeimos gydytojų nemokamos konsultacijos teikiamos antradieniais 16-18 val.
Susiduriate su sunkumais, trūksta palaikymo, norite pasikalbėti? Nedvejokite, paskambinkite ar parašykite.
Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikėtasi, tėvai patiria įvairių emocijų, patenka į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau. Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui stiprėti ir augti.
Neretai tėvai apibūdina savo savijautą kaip tam tikrų svajonių neišsipildymą, jaučiasi kalti, kad ne viską padarė, kad vaikelis gimtų laiku. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti pasakymą „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?“. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus. Pasitaiko atvejų, kai mažylis gimsta su specialiaisiais poreikiais, tuomet tėvai išgyvena šiuos emocinius etapus:
Pradinė reakcija į netikėtą žinią dažniausiai pasireiškia šoku, fakto neigimu, per dideliu susirūpinimu, pasitikėjimo savimi praradimu, bejėgiškumu. Tokiai būsenai užsitęsus per ilgai, ji gali tapti didele problema visai šeimai ir stipriai paveikti kasdienę motinos ir tėvo nuotaiką, savijautą bei sveikatą. Kartais sutuoktiniai išgyvena didelę įtampą dėl tarpusavio bendravimo nesutarimų.
Antrojoje (derėjimosi) pakopoje, abu tėvai laukia stebuklo, galinčio teigiamai pakeisti vaiko raidą. Jie tiki antgamtinėmis jėgomis, paramedicina, pradeda įtikėti arba sustiprina tikėjimą Dievu, atranda atsvarą religijoje. Dažnai tėvai aukojasi, labai daug stengiasi, nes mano, jog didelės pastangos pagydys vaiką.
Trečiojoje pakopoje, kai tėvai įsisąmonina esamą situaciją, jie pradeda pykti ant aplinkinių, jog nepadeda, negydo ar tiesiog nesupranta. Kartais pyktis nukrypsta į save, jog nesugebėjo padaryti visko, ką galėjo, tokiu metu šalia jaučiamo pykčio dažnai kyla gėda, kaltė, skausmas ir kiti dviprasmiai jausmai.
Ketvirtojoje pakopoje mažylio tėvai supranta, jog pyktis nieko nepakeis. Tada šeimą apima slegiantys jausmai. Kartais ši depresiška nuotaika trunka labai trumpai, o kartais užsitęsia labai ilgai ir tampa didele problema.
Paskutinė (adaptacijos) pakopa – vyksta susitaikymas su situacija. Tai reiškia, kad abu tėvai išmoksta gyventi su savo vaiku, kuriam reikalinga ypatinga pagalba ir priežiūra. Šioje pakopoje tėvai pradeda atsipalaiduoti, jausti pasitenkinimą būdami su savo mažyliu, juo rūpindamiesi.
Šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą. Kartais praėjus tam tikram laikui ir atgavus emocinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas. Šeimos nėra vienodos, todėl rekomenduojame kreiptis pagalbos į artimuosius ir specialistus, kad būtų galima kuo geriau pasirūpinti mažyliu, o tėveliams lengviau susitaikyti su esama situacija.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Elena Mickevičienė ir asociacija „Padedu augti“
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
