Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Psichozė

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančų įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje. Psichozės metu asmuo gali tyčia arba netyčia pakenkti sau ar kitiems asmenims.

Psichozės tipai:

  • Trumpalaikė psichozė – tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
  • Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė – psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
  • Organinė psichozė – psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
  • Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė – trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais – nepertraukiamą) eigą
  • Depresinė psichozė – atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz. asmuo gali teigti, kad pasaulis sugriuvęs, sunaikintas, kad jis pats neturi organų ir t.t.

Simptomai

  • Kliedesiai
  • Haliucinacijos
  • Nenuosekli kalba
  • Sunkumas sutelkti dėmesį
  • Nuotaikos svyravimai
  • Per ilgas arba per trumpas miegas
  • Nerimas
  • Perdėtas įtarumas
  • Atsitraukimas nuo šeimos ar draugų rato
  • Suicidinis elgesys (nukreipimas į savižudybes) ar mintys

Kas gali paskatinti psichozės atsiradimą?

Genetika – asmuo turintis brolių, sesių ar tėvų, sergančių psichozės sutrikimu, turi didesnę tikimybę susirgti pats.
Smegenų veiklos sutrikimai, pavyzdžiui, Parkinsono liga, smegenų augliai ar cistos, demencija.
Įvairūs provokuojantys veiksniai – psichoaktyviosios medžiagos, stiprus stresas, netektys ir kt

Profesionali pagalba

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

  • Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus;
  • Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios


Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis). Gydymo sėkmė labai priklauso nuo pagalbos pacientui ir jo šeimai prieinamumo bei priimtinumo.
Trumpalaikė psichozė gydoma medikamentais ir psichoterapijos pagalba.
Psichoaktyviųjų medžiagų sukelta psichozė gydoma gydytojų prižiūrima detoksikacija ir tolimesniu šių medžiagų nevartojimu.
Organinės kilmės psichozė gydoma susitelkus į pagrindinę, dažniausiai neurologinę, ligą.
Su šizofrenija, depresija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė gydoma ilgalaikiu, palaikomuoju gydymu vaistais, psichoterapija ir psichosocialine reabilitacija

Siekiant išvengti psichozių, patartina laikytis nusistovėjusio gyvenimo ritmo ir stengtis neprarasti savitvardos, saikingai vartoti arba visai atsisakyti alkoholio, nes jis turi įtakos ne tik ligos simptomams, bet ir antipsichozinių vaistų veiksmingumui. Tačiau vien medikamentinio gydymo nepakanka, būtina ir bendruomenės bei psichologo parama.

Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums sukelia stresą. Jei žinote, kad jūsų laukia įtampą keliantis įvykis, tinkamai tam pasirenkite. Dažniausi streso sukėlėjai: esminiai kasdienės veiklos pokyčiai, išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba jo netektis, svarbios sukaktys, gimtadieniai ir atostogos, nauji išbandymai ir galimos nesėkmės, naujos patirtys ir sėkmė, artimos draugystės užmezgimas, artimo žmogaus liga ar jo sveikatos pablogėjimas. Stebėkite, kokius jausmus jums sukelia vieni ar kiti įvykiai, net ir džiugūs, netikėti įvykiai irgi yra stresas, nors ir su „pliuso ženklu“. Išsiaiškinkite, kas padeda įveikti streso sukeltą įtampą. Galbūt tai yra pomėgis ar maloni, raminanti veikla, apmąstymai vienumoje, pokalbis su artimu žmogumi ar specialistu, vaistų dozės padidinimas, relaksacija ar kita atpalaiduojanti veikla, mankštos.

Kaip valdyti atkrytį? Stenkitės atkreipti dėmesį į pirmuosius atkryčio požymius:

  • Įtampa ar susijaudinimas
  • Depresija, dirglumas ar nerimas
  • Dėmesio sukaupimo problemos
  • Akivaizdūs valgymo ar miego pokyčiai
  • Sumažėjęs gydymo poveikis
  • Bendravimo sunkumai, atsiribojimas
  • Sunkumai atliekant įprastines veiklas
  • Keisti įsitikinimai, mintys ar suvokimai
  • Emocijų stoka, perdėtos arba netinkamos emocijos ir neadekvati energija
  • Bet koks išskirtinis elgesys, kuris buvo būdingas ir ankstesniems atkryčiams

Pastebėję atkryčio požymių, imkitės šių veiksmų:

  • Kreipkitės į gydytoją, kuris įvertintų jūsų būseną ir nustatytų vaistų dozę
  • Paprašykite artimųjų pagalbos
  • Laikykitės gydymo programos ir kitų poveikio priemonių
  • Stenkitės sumažinti pagrindinius aplinkos stresorius
  • Venkite dienotvarkės pokyčių
  • Būkite kuo labiau ramesnėje, saugesnėje, nuspėjamoje aplinkoje
  • Imkitės pasitenkinimą ir nusiraminimą teikiančių veiklų

Dauguma šeimų, kuriose yra psichoze sergančių asmenų, pereina šiuos etapus: pirmiausia, neigia ir menkina problemą, vėliau, ją pripažįsta ir pradeda ieškoti pagalbos. Dažnai šeimos nariai nepagrįstai baiminasi, kad pagalbos ieškojimas gali būti vertinamas kaip sergančiojo išdavystė.

Šeimai gali padėti:

  • Gebėjimas atvirai kalbėtis apie ligą ir jos poveikį kiekvienam šeimos nariui;
  • Aplinkiniai, su kuriais galima pasidalyti šeimos problema;
  • Žinios apie ligą, ypač apie sergamumo riziką kitiems šeimos nariams, pavyzdžiui, vaikams;
  • Susitelkimas ties šeimos gyvenimu ir santykiais.


Sveikstančiam po psichozės epizodo asmeniui labai svarbi šeimos emocinė aplinka. Palaikantys, šilti santykiai sustiprina teigiamą vaistų poveikį. Tačiau perdėta globa ir kontrolė gali trukdyti sveikti bei paskatinti atkryčius ne mažiau nei perdėtas kritiškumas bei priešiškumas.

Bendraudami su sergančiu artimuoju, vadovaukitės šiomis taisyklėmis:

  • Elkitės pagarbiai – kaip suaugęs su suaugusiuoju
  • Kalbėkite ramiai, aiškiai, be užuolankų
  • Būkite ypač nuoseklūs ir nuspėjami
  • Nustatykite aiškias elgesio ribas ir taisykles
  • Jei sergantysis elgiasi nepriimtinai, ramiai ir konkrečiai paaiškinkite, kas jam galima ir kas negalima
  • Nepriimkite ligos ir jos simptomų asmeniškai
  • Pastebėkite ir pagirkite net ir mažiausius teigiamus pokyčius
  • Sutelkite dėmesį į dabartinę padėtį ir stenkitės kiek įmanoma ją gerinti
  • Nepaisydami nesėkmių laikykitės optimistiškų nuostatų
  • Leiskite sergančiajam klysti ar nesugebėti kažko atlikti, tai padeda ištverti krizę
  • Ilgalaikius tikslus išskaidykite į lengviau pasiekiamus konkrečius trumpalaikius tikslus
  • Padėkite artimajam siekti realių trumpalaikių tikslų

Turinį paruošė: Mindaugas Šablevičius ir Ramunė Mazaliauskienė

Profesionali pagalba

Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais

Pagalbos žemėlapis

Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje

Covid-19

Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms

Teisių ribojimai

Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content