Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumas užmigti nakties pradžioje, negebėjimas pratęsti miego nubudus ar ankstesnis nei planuota pabudimas ryte.
Maždaug vienas iš trijų žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę ūminę nemigą. Galbūt tai buvo artėjantis egzaminas, skaudi netektis ar išsiskyrimas, o gal atvirkščiai – teigiamus įspūdžius sukėlęs įvykis.
Lėtinė nemiga yra sunkesnis sutrikimas, kuris gali stipriai paveikti mūsų gyvenimą. Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama ilgiau kaip per 30 min., miegama trumpiau nei 6 val., atsiranda poilsio stoka ryte po miego ir visi šie simptomai stebimi ilgiau kaip 3 mėnesius. Šie simptomai kartojasi bent 3 kartus per savaitę ir nėra sukelti kito miego sutrikimo ar nulemti blogų miego sąlygų, kai skiriama nepakankamai laiko miegui.
Prašome pasirinkti vieną, geriausiai Jums tinkantį atsakymą apie tai, kaip jūs jautėtės per pastarąsias dvi savaites.
Miego sutrikimai yra apibūdinami kaip įvairios miego problemos – negebėjimas užmigti, išmiegoti visą naktį neprabudus, košmarų sapnavimas ir pan., kurios pasireiškia nuolatos. Dažniausiai miego sutrikimai atsiranda dėl patiriamo streso, greito gyvenimo tempo ir kitų aplinkos veiksnių. Kai kuriais atvejais miego sutrikimai yra kitų psichologinių arba fizinių sutrikimų simptomas.
Miego sutrikimai skirstomi į:
Tai miego sutrikimas, kai įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai miego metu, dėl to kūnas gauna mažiau deguonies. Miego apnėja gali sukelti dažnus nubudimus iš miego.
Simptomai:
Miego apnėjos rizikos veiksniai:
Miego apnėja gali sirgti bet kas, net vaikai. Bet tam tikri veiksniai padidina riziką:
Parasomnija – tai sutrikimas, vykstantis miego metu, užmiegant ar iš karto pabudus po miego. Šis sutrikimas pasireiškia nevalingais judesiais, kalbėjimu, vaikščiojimu, griežimu dantimis miego metu, naktiniais košmarais, naktiniais siaubais, sumišimu prabudus ir pan.
Dažniausiai pasitaikančios parasomnijos:
Košmariški sapnai
Tai sapnai, kupini baimės, kuriuos prabudęs asmuo labai gerai prisimena. Išgyvenimai sapne yra labai gyvi. Dažniausios košmarų temos – pavojus gyvybei, saugumui ar savigarbai. Dažnai košmariškuose sapnuose kartojasi tos pačios ar panašios temos. Pabudęs asmuo yra apimtas susijaudinimo požymių: pasireiškia širdies plakimas, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas, baimė. Dažnai būna sunku vėl užmigti.
Vaikams košmariškus sapnus gali sukelti vykstantis emocinis brendimas. Suaugusiems pasikartojantys košmarai gali atspindėti psichologines problemas, būti psichologinių traumų, netekčių pasekmė ar tam tikrų vaistų vartojimo ar staigaus jų nutraukimo rezultatas. Kreiptis į gydytoją vertėtų, jei košmariški sapnai pasireiškia kartą per savaitę ar dažniau bei stipriai trikdo miegą.
Lunatizmas (vaikščiojimas miegant)
Stebint tokį asmenį susidaro įspūdis, kad jis prabudęs ir vaikšto ar kažką veikia, bet iš tikrųjų žmogus miega. Aktyvumas paprastai nėra didelis, bet asmuo gali vaikščioti po kambarį, o retais atvejais – išeiti iš namų, dėl ko gali kilti pavojus susižeisti. Asmens veido išraiška bereikšmė, nustebusi, jis labai silpnai reaguoja į pašalinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, ir jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Paprastai, pasireiškia per pirmą miego periodo trečdalį, bet gali pasireikšti ir paryčiais. Pabudęs asmuo nieko neprisimena. Dažniausiai žmogus pats arba švelniai padedant kitiems sugrįžta į lovą.
Lunatizmas gerokai dažniau pasireiškia vaikystėje (5–12 metų amžiaus vaikams) nei suaugus. Gali pasirodyti kartu su karščiavimą sukėlusia liga, turėti ryšį su rimtomis psichologinėmis problemomis, taip gali atsirasti senyvame amžiuje kartu su demencijos pradžia. Vaikams lunatizmas dažniausiai pasibaigia savaime – apie 10 metus.
Narkolepsijai būdingas padidėjęs mieguistumas dieną, miego paralyžius, haliucinacijos ir, kai kuriais atvejais, katapleksija (dalies arba visų raumenų staigus atsipalaidavimas, dažniausiai išprovokuotas stiprių emocijų, pvz., juoko). Narkolepsija pasireiškia vienodai dažnai vyrams ir moterims, maždaug 1 iš 2 000 asmenų. Simptomai paprastai atsiranda daugybę metų iki diagnozės nustatymo.
Dėl narkolepsijos žmonės jaučia stiprų mieguistumą dieną ir gali staiga užmigti kažką veikdami. Sergant narkolepsija nėra normalios ribos tarp pabudimo ir užmigimo. Miegui būdingi požymiai gali atsirasti dienos metu, būdraujant. Užmigdamas ar pabusdamas narkolepsija sergantis žmogus gali patirti haliucinacijas ir miego paralyžių, kuris net po nubudimo neleidžia pajudinti kūno. Naktimis miegas gali būti su prabudimais, sapnuojami ryškūs sapnai.
Narkolepsija gali atsirasti ir savaime – ji dažnai kyla dėl tam tikrų neurologinių sutrikimų. Nustatyta, kad ji kyla dėl tam tikros medžiagos – hipokretino – trūkumo smegenyse, pogumburyje.
Liga diagnozuojama remiantis medicinine istorija, ištyrimo duomenimis bei miego tyrimu. Gydant labiausiai veiksmingas vaistų ir elgesio pakeitimo derinys. Taip pat padeda sergančiojo geresnis suvokimas apie savo ligą bei artimųjų edukacija.
Miego sutrikimų gydymas gali priklausyti nuo jų tipo ir atsiradimo priežasties, tačiau dažniausiai yra gydoma vaistais, psichoterapija ir keičiant gyvenimo būdą.
Lėtinės nemigos diagnozavimo eiga yra standartinė: pirmiausia surenkami duomenys apie ligos pradžią, eigą, paplitimą šeimoje, taip pat tikslinga įvertinti paciento ir kito šeimos nario nuomonę apie miegą. Pagrindinės tyrimo priemonės yra klausimynai apie vaistus, ligas, miego higieną bei miego dienyno, vedamo kelias savaites, įvertinimas.
Esant lėtinei nemigai, pirmiausia rekomenduojama kognityvinė elgesio terapija nemigai (KET-N). Ja siekiama atsisakyti nemigą palaikančio elgesio.
Mieguistumo įvertinimas yra būtinas ir padeda skirti nemigos kilmę. Įtariant kvėpavimo ligas (pvz., miego apnėją), neramių kojų su periodiniais galūnių judesiais miego metu sindromą, naktines epilepsijos formas ar parasomnijas bei narkolepsiją, atliekamas visos nakties poligrafinis tyrimas.
Reguliarumas – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Tai leidžia biologiniam laikrodžiui pačiam inicijuoti ir palaikyti miegą.
Miegoti, kai norisi. Geriausiai miegoti, kai tikrai jaučiatės pavargęs ar mieguistas.
Vengti kofeino ir nikotino prieš miegą. Mažiausiai 4–6 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti.
Vengti alkoholio prieš miegą. Mažiausiai 4–6 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti, nes tai gali pabloginti miego kokybę.
Vengti riebaus maisto prieš miegą. Sveika subalansuota mityba padės miegoti gerai. Riebus maistas prieš miegą gali pabloginti miego kokybę, o nieko nevalgius jausite skrandžio dirginimą, todėl naudinga prieš miegą išgerti stiklinę šilto vandens.
Pasirinkite tamsią, patogią miego aplinką. Taip pat gerai užtraukti užuolaidas, naudoti akių raištį, kad būtų išvengta rytinės šviesos. Jei yra triukšmas lauke, naudokite ausų kamštukus.
Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną, bet ne tada, kai jau greitai eisite miegoti. Fizinis aktyvumas padeda miegui, bet geriausiai fizinio aktyvumo vengti mažiausiai 4 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti.
Nežiūrėkit į laikrodį. Dažnas žiūrėjimas į laikrodį nakties metu turi įtakos negatyvioms mintims ir prabudimams.
Nesinaudokite elektroniniais įrenginiais lovoje. Jie trukdo miegui.
Naudokite miego dienoraštį. Tai padės susidaryti teisingus faktus apie jūsų miegą.
Venkite prigulti. Tai padės jaustis pavargusiam, kai ateis metas miegoti. Jei nepavyksta to išvengti, prigulkite trumpam – ne daugiau kaip vienai valandai ir darykite tai ne vėliau nei iki 15 val.
Miego ritualai. Kasdieniai miego ritualai padės pasirengti miegui. Tai gali būti: skaitymas, klausymas atpalaiduojančios muzikos ar buvimas šiltoje vonioje.
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
