Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Post Type Selectors
Versija
neįgaliesiems

Krizinis nėštumas

Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Atsidūrus tokioje situacijoje reikia prisiminti, kad visada yra kur kreiptis pagalbos, svarbiausia išdrįsti kreiptis į specialistus.

Jeigu jums reikia skubios pagalbos apsilankykite KNC puslapyje arba skambinkite +370 603 57912

Nėštumo nutraukimas

Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.

Sveikatos priežiūra užtikrinnati žmogaus teises reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei. Nėštumo nutraukimas yra paprasta ir įprasta sveikatos priežiūros procedūra.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų – 121 mln. – būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius. Tačiau jei moterys su nepageidaujamu nėštumu susiduria su kliūtimis atlikti kokybišką abortą, jos dažnai imasi nesaugių abortų.

Kylant abejonėms dėl nėštumo nutraukimo

Jei visgi kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojame konsultaciją su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą. Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC). Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB). Konsultacijas specifiškai nėštumo nutraukimo klausimais taip pat teikia Krizinio nėštumo centras, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad ši įstaiga yra galimai šališka ir propaguoja gyvybės išsaugojimą.

Kylant abejonėms dėl nėštumo nutraukimo

Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų.

Vaistinis nėštumo nutraukimas – saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0–97,0 proc.) neplanuoto ir
nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą.

Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra
kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą.

Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai lyginant su chirurginiu nėštumo nutraukimu:

  • Neatliekama chirurginė intervencija, todėl mažesnė gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų
    komplikacijų rizika;
  • Neatliekama narkozė, todėl mažesnė susijusių komplikacijų rizika;
  • Nereikalinga moters hospitalizacija (gulėjimas ligoninėje), nėštumo nutraukimas įvyksta moteriai įprastoje aplinkoje (pavyzdžiui, namuose), todėl paprastai yra patiriama mažiau streso;
  • Nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.

Neigiamos emocijos po planuoto nėštumo nutraukimo

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena. Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos. Tai padaryti galima kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją. Taip pat galite kreiptis į savo savivaldybės Visuomenės sveikatos biurą (VSB).