Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Depresija

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, kurie trukdo kasdieniniam gyvenimui

Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. 

Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesiais ar metais.

Depresija gali turėti įtakos jau esamoms lėtinėms ligoms, tokioms kaip: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas.

SAM DEPRESIJA

Klastinga liga susirgo būdama vos 13-kos ir nori padrąsinti kitus: buvo gėda apie tai net prasitarti

Devyniolikmetė Roberta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) …

Ragina nedelsti: šios ligos mastai Lietuvoje gali būti pavojingai dideli

Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės lyginant su kitomis Europos šalimis …

Jaunimo dieną – apie „Jaunimo liniją”

Balandžio 24-oji – Tarptautinė jaunimo solidarumo diena. Ją minime neįprastoje …

Lietuvoje panikos banga slūgsta

„Žmogaus studijų centro“ Lietuvos emocinio klimato antroji tyrimo banga, atlikta …

Pagalbos vaikams linija – darbų įkarštyje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams …

Nevalia taikstytis su smurtu

Karantino sąlygotas uždarumas – puiki priemonė apsaugai nuo virusų, tačiau …

Visi namuose: kaip (su)gyventi? Psichologų patarimai (video)

Gyvendami pandemijos ir karantino sąlygomis visi esame krizinėje situacijoje. Jaučiame …

Depresijos simptomai

Pagrindiniai depresijos simptomai yra:

  • Pablogėjusi nuotaika, pasireiškianti kasdien didžiąją dienos dalį.
  • Sumažėję interesai ir pasitenkinimas, prarandamas susidomėjimas – tai, kas anksčiau kėlė malonumą ir pasitenkinimą, nebesukelia šių jausmų.
  • Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas.

Kiti dažni depresijos simptomai:

  • Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
  • Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
  • Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
  • Pesimizmas dėl ateities.
  • Sutrikęs miegas (dažniausiai – nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas).
  • Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Kartais visai prarandamas skonio jausmas.
  • Beprasmybės jausmas, mintys apie mirtį ir savižudybę.
  • Seksualinio aktyvumo simptomai – sumažėjęs seksualinis susidomėjimas, potraukis ir aktyvumas.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Todėl jei jums būdingi bent keli iš jų, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichiatru, ypač jei turite minčių apie mirtį ar savižudybę.

Taip pat sergantiems depresija neretai pasireiškia fiziniai simptomai:

  • Silpnumas
  • Skausmai krūtinėje
  • Pilvo, nugaros, galūnių, sąnarių ar galvos skausmai
  • Virškinimo problemos (pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas)
  • Seksualinės disfunkcijos, menstruacijų sutrikimai

Sergant depresija, ji gali komplikuotis priklausomybe nuo alkoholio arba kitų psichoaktyvių medžiagų.

Kas gali paskatinti depresijos atsiradimą?

Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi depresiją ar kitą nuotaikos sutrikimą, turite didesnę tikimybę susirgti depresija.

Biologiniai pakitimai – manoma, kad sergantys depresija, turi tam tikrų biologinių smegenų pakitimų (neuromediatorių pakitimų).

Ankstyvosios vaikystės trauma – vaikystėje patirtas stresas ar smurtas padidina susirgimo riziką.

Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.

Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, amfetaminas ir kt.) – 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.

Psichiką traumuojantys įvykiai, kaip artimojo netektis, skyrybos, finansinės problemos, darbo netekimas bei ūminės traumos (pavyzdžiui, gaisras, užpuolimas) gali paskatinti išsivystyti depresiją arba kitus psichikos sutrikimus.

Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės, kurios kartu daro įtaką ligai.

Profesionali pagalba

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

  • Palaikymas. Jis apima įvairias sritis: nuo pokalbių apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą iki šeimos narių edukacijos.
  • Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar (rečiau) grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kas leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
  • Medikamentinis gydymas. Gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.

Daugeliu atvejų, gydymas būna veiksmingas ir jau po kelių savaičių pagerėja nuotaika, darbingumas, grįžta interesai ir gyvenimo džiaugsmas.

Susipažinkite su depresijos simptomais ir preliminariai įvertinkite savo būseną. Gydymo vengimas dėl nepatogumo, gėdos ar dėl to, kad tikite, jog galite pats su viskuo susitvarkyti – labai pavojingas sprendimas. Nuotaikos sutrikimai nėra tai, nuo ko galite tiesiog nuspręsti pasveikti, jie turi būti gydomi. Tai palengvins jūsų kančias ir išvengsite blogėjančios savijautos.

Depresijos simptomus, jeigu jie nėra pernelyg išreikšti, gali palengvinti reguliarus fizinis aktyvumas. Tačiau jei sportas atima paskutines jūsų jėgas ir po jo jaučiatės dar blogiau, reiškia, fizinis krūvis buvo per didelis. Taip pat praverčia nusistatyti dienotvarkę ir jos nuosekliai laikytis.

Šeima ir draugai dažnai yra pirmoji gynybos linija kovojant su depresija, todėl svarbu žinoti depresijos simptomus. Jei juos pastebite savo artimojo elgesyje, pasistenkite pasinaudoti savo įtaka, motyvuodami jį kreiptis pagalbos.

Depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Tačiau visa tai jiems pavyksta tik su itin didelėmis pastangomis ir kartais tampa sunkiai pakeliama.

Stenkitės palaikyti savo artimąjį, išklausyti yra daug svarbiau, nei duoti patarimą. Dažnai paprastas kalbėjimas akis į akį gali būti didžiulė pagalba tam, kas kenčia nuo depresijos. Skatinkite depresija sergantį asmenį kalbėti apie savo jausmus ir būkite pasirengęs klausytis be smerkimo ir vertinimo.

Turinį paruošė: Zita Alseikienė

Sužinok, kaip padėti sau

Psichologinės pagalbos įstaigos

Psichologinė pagalba

Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais

Išoriniai resursai

Rekomendacijos ir kita

Patikimos rekomendacijos, naudingi įrankiai ir metodiniai leidiniai

Pagalbos linijos

Pagalbos linijos

Prieinama, nemokama ir konfidenciali emocinė parama telefonu ir susirašinėjant

Geros nuotaikos patarimai

Šiuo metu kaip niekad svarbu puoselėti gebėjimą džiaugtis gyvenimu

Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content