Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Versija
neįgaliesiems

Depresija

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui

Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. 

Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesius ar metus.

Depresija gali turėti neigiamos įtakos jau esamoms lėtinėms ligoms, tokioms kaip: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas.

Depresijos testas

Prašome pasirinkti vieną, geriausiai Jums tinkantį atsakymą apie tai, kaip jūs jautėtės per pastarąsias dvi savaites.

Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Jautėtės prislėgtas
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Nesidžiaugiate savo gyvenimu
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Jums sunku susikaupti atliekant įprastą veiklą
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Mąstėte apie savęs žalojimą ar savižudybę
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Persivalgėte ar valgėte per mažai
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Jaučiatės neramus arba tarsi sustingęs
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Miegate per daug arba negalite užmigti
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Per daug griežtai kritikuojate save
Ar per pastarąsias dvi savaites pastebėjote, kad:
Jautėtės mieguistas ir be energijos

Depresijos simptomai

Pagrindiniai depresijos simptomai yra:

  • Pablogėjusi nuotaika, pasireiškianti kasdien didžiąją dienos dalį
  • Sumažėję interesai ir pasitenkinimas, prarandamas susidomėjimas – tai, kas anksčiau kėlė malonumą ir pasitenkinimą, nebesukelia šių jausmų
  • Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas

Kiti dažni depresijos simptomai:

  • Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
  • Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
  • Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
  • Pesimizmas dėl ateities
  • Sutrikęs miegas. Dažniausiai – nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
  • Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Kartais visai prarandamas skonio jausmas
  • Beprasmybės ir beviltiškumo jausmas, mintys apie mirtį ir savižudybę
  • Seksualinio aktyvumo pasikeitimo simptomai – sumažėjęs seksualinis susidomėjimas, potraukis ir aktyvumas

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Todėl jei jums būdingi bent keli iš jų, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichikos sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite minčių apie mirtį ar savižudybę.

Taip pat sergantiems depresija neretai pasireiškia fiziniai simptomai:

  • Silpnumas
  • Nemalonūs su širdies veikla susiję požymiai – dažnas širdies plakimas, „stabčiojimas“, skausmas širdies plote
  • Dusinimo jausmas
  • Galvos svaigimas, galvos skausmai
  • Pilvo, nugaros, galūnių, sąnarių skausmai
  • Virškinimo problemos (pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas)
  • Seksualinės disfunkcijos, menstruacijų sutrikimai
 

Sergant depresija, ji gali komplikuotis į priklausomybę nuo alkoholio arba kitų psichoaktyvių medžiagų, įskaitant ir priklausomybę nuo raminančių ar migdomųjų vaistų.

Kas gali paskatinti depresijos atsiradimą?

Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.

Biologiniai pakitimai – manoma, kad sergantys depresija, turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių – medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse,  pakitimų. Jų atsiradimui gali turėti įtakos tam tikri genetiniai ypatumai, persirgtos ligos, ypač veikiančios centrinę nervų sistemą, pirktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir daugybė kitų faktorių.

Ankstyvosios vaikystės trauma – vaikystėje patirtas stresas ar smurtas (fizinis, seksualinis ar emocinis) padidina susirgimo riziką.

Psichiką traumuojantys įvykiai, kaip artimojo netektis, skyrybos, finansinės problemos, darbo netekimas bei ūminės traumos (pavyzdžiui, gaisras, užpuolimas) gali paskatinti išsivystyti depresiją arba kitus psichikos sutrikimus.

 

Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) – 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.

Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.

Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

 

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Kartu jos įtakoja ligos atsiradimą ir vystymąsi.

Profesionali pagalba

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

  • PalaikymasJis apima įvairias sritis – pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
  • Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
  • Medikamentinis gydymas. Gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą. Esant poreikiui, trumpam gali būti skiriami ir kiti medikamentai, ypač jei yra nerimas ar nemiga.

Daugeliu atvejų, gydymas būna veiksmingas ir jau po kelių savaičių pagerėja nuotaika, darbingumas, grįžta interesai ir gyvenimo džiaugsmas.

Parengta bendradarbiaujant su: gyd. Zita Alseikiene ir gyd. Ramune Mazaliauskiene

Profesionali pagalba

Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais

Pagalbos žemėlapis

Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje

Covid-19

Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms

Teisių ribojimai

Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais

Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai