Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui.
Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesius ar metus.
Depresija gali turėti neigiamą įtaką jau esamoms lėtinėms ligoms, tokioms kaip: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas.
Prašome pasirinkti vieną, geriausiai Jums tinkantį atsakymą apie tai, kaip jūs jautėtės per pastarąsias dvi savaites.
Pagrindiniai depresijos simptomai yra:
Kiti dažni depresijos simptomai:
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Todėl jei jums būdingi bent keli iš jų, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichikos sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite minčių apie mirtį ar savižudybę.
Taip pat sergantiems depresija neretai pasireiškia fiziniai simptomai:
Sergant depresija, ji gali komplikuotis į priklausomybę nuo alkoholio arba kitų psichoaktyvių medžiagų, įskaitant ir priklausomybę nuo raminančių ar migdomųjų vaistų.
Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Biologiniai pakitimai – manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių – medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Jų atsiradimui gali turėti įtakos tam tikri genetiniai ypatumai, persirgtos ligos, ypač veikiančios centrinę nervų sistemą, pirktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir daugybė kitų faktorių.
Ankstyvosios vaikystės trauma – vaikystėje patirtas stresas ar smurtas (fizinis, seksualinis ar emocinis) padidina susirgimo riziką.
Psichiką traumuojantys įvykiai, kaip artimojo netektis, skyrybos, finansinės problemos, darbo netekimas bei ūminės traumos (pavyzdžiui, gaisras, užpuolimas) gali paskatinti išsivystyti depresiją arba kitus psichikos sutrikimus.
Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) – 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Kartu jos įtakoja ligos atsiradimą ir vystymąsi.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Daugeliu atvejų gydymas būna veiksmingas ir jau po kelių savaičių pagerėja nuotaika, darbingumas, grįžta interesai ir gyvenimo džiaugsmas.
Iš pradžių susipažinkite su depresijos simptomais ir preliminariai įvertinkite savo būseną. Gydymo vengimas dėl nepatogumo, gėdos, dėl to, kad tikite, jog galite pats su viskuo susitvarkyti, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, yra labai pavojingas sprendimas. Negalima į nuotaikos sutrikimus nekreipti dėmesio, manant, kad tai praeis ir susitvarkys savaime, jie turi būti gydomi. Ieškoti pagalbos ir ją priimti yra labai svarbu. Tai palengvins jūsų kančias ir padės grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Depresijos simptomus, jeigu jie nėra pernelyg išreikšti, gali palengvinti reguliarus fizinis aktyvumas. Tačiau jei sportas atima paskutines jūsų jėgas ir po jo jaučiatės dar blogiau, reiškia, fizinis krūvis buvo per didelis. Padėti palengvinti simptomus taip pat gali kitos jus dominančios veiklos (muzika, filmai, knygos ir t.t.) bei nusistatytos dienotvarkės nuoseklus laikymasis.
Šeima ir draugai yra tie, kurie yra arčiausiai depresijos simptomus patiriančio ir kenčiančio žmogaus. Jei juos pastebite savo artimojo elgesyje, pasistenkite pasinaudoti savo įtaka, motyvuodami jį kreiptis pagalbos.
Depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Tačiau visa tai jiems pavyksta tik su itin didelėmis pastangomis ir kartais tampa sunkiai pakeliama.
Stenkitės palaikyti savo artimąjį – išklausyti yra daug svarbiau, nei duoti patarimą. Dažnai paprastas kalbėjimas akis į akį gali būti didžiulė pagalba tam, kas kenčia nuo depresijos. Skatinkite depresija sergantį asmenį kalbėti apie savo jausmus ir būkite pasirengęs klausytis be smerkimo ir vertinimo.
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui įveikti jį užklupusius sunkumus.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Zita Alseikiene, gyd. Ramune Mazaliauskiene ir Paramos vaikams centru
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
