Žmonės, patekę į nelaimingus atsitikimus, tokius kaip autoavarijos, ar tapę netikėtų fizinių ar seksualinių išpuolių aukomis, neretai patiria įvairaus pobūdžio fizinius sužalojimus ar turto pažeidimus. Šie dažniausiai būna akivaizdžiausi, todėl dėmesys visų pirma yra kreipiamas į juos. Vis dėlto, tokios situacijos turi ir psichologinių pasekmių, kurios neretais atvejais gali būti ilgalaikės. Žinoma, vidinius išgyvenimus, sukrėtimus bei traumas gerokai sunkiau atpažinti, ypač suprantant, jog kiekvienas asmuo yra skirtingas, todėl gali tam tikrus psichologinius išgyvenimus, pasireiškiančius nelaimingo įvykio metu, bei psichologinius pokyčius, lydinčius įvykį, unikaliai išjausti bei savitai juos reikšti.
Svarbu žinoti, kad visi patiriami sunkumai – tai normalios asmens reakcijos į traumuojančius ir gyvybei pavojų keliančius įvykius. Dažniausiai minėtos psichologinės pasekmės daugiau ar mažiau išsisklaido per pirmuosius 3 mėnesius po nelaimingo atsitikimo. Tačiau tais atvejais, kai šios reakcijos užsitęsia – gali būti reikalinga specialisto pagalba.
Įvykiai, keliantys grėsmę gyvybei, gali būti tokie netikėti ir šokiruojantys, jog jie drastiškai pakeičia žmonių pasaulio suvokimą. Asmuo pradeda jaustis tarsi kiekvieną akimirką jo kažkas tykotų, jog nelaimė gali bet kuriuo metu vėl pasikartoti. Kiekvieną asmens žingsnį lydi nuolatinis budrumas ir nerimas, neleidžiantis atsikvėpti ar atsipalaiduoti. Kartu su šiuo nerimastingumu pasireiškia ir įkyrūs atsiminimai bei košmarai. Mintys apie nelaimingą atsitikimą nuolat užplūsta asmens sąmonę. Jis ryškiai prisimena įvairius vaizdinius, regėtus įvykio metu, prisimena kūno pojūčius bei baimę, pyktį ar bejėgiškumą, kurį jautė tuo metu. Jis negali nustoti galvoti apie tai, kaip elgėsi, permąstyti kiekvieną savo judesį, žodį, kurį ištarė. Jį kankina mintys, jog viskas galėjo būti kitaip, jei tik būtų nedaręs vieno ar kito dalyko, jei tik būtų nepasirinkęs tądien sėsti už vairo ar išeiti pasivaikščioti. Šiuos atsiminimus bei mintis gali iššaukti net menkiausi dalykai, kurių asmuo pats gali nesuvokti. Šis iššaukiančių dalykų nežinojimas taip pat kelia papildomą nerimą, kuris gali priversti žmogų vengti bet ko, kas nors šiek tiek susiję su nelaimingu atsitikimu.
Dažnai nelaimingą atsitikimą išgyvenusį asmenį taip pat kamuoja kaltės bei gėdos jausmas. Jis jaučiasi tarsi tai, kas jam atsitiko, yra jo paties kaltė, kad tai yra jo asmeninė yda, kurią jis privalo slėpti. Šis jausmas ypač stipriai pasireiškia tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu žūsta kiti asmenys. Tokiomis aplinkybėmis žmogus gali galvoti, kodėl jis išgyveno, o kiti ne, gali manyti, jog jis mažiau nusipelnė likti gyvas ir dėl to jausti kaltę. Be kaltės, gėdos ir nerimo jausmų, dažni jaučiami depresijos išgyvenimai, kurie pasireiškia per žmogaus nenorą užsiimti kasdiene veikla, intereso tuo, kas anksčiau teikė malonumą, praradimu, dėmesio sutelkimo problemomis, sutrikusiu miegu, mityba, žemu emocionalumu, nuolatiniu verkimu bei dirglumu. Galų gale, asmens patirtas nelaimingas atsitikimas ir jį lydintis psichologiniai išgyvenimai neretai priverčia jį jaustis izoliuotu nuo artimųjų. Tarsi jį ir jam artimus žmones skirtų didžiulė, neperkopiama siena. Dėl to, kad jis jaučiasi nesuprastas arba slegiamas gėdos bei kaltės, asmuo gali vengti bet kokio kontakto su kitais, o šiems bandant priartėti – juos atstumti. Toks artumo bei kontakto su kitais vengimas taip pat neišvengiamai pasunkina pačio nelaimingą įvykį išgyvenusio žmogaus gerovę ir stabdo jo psichologinį atsigavimą.
Vienos iš dažniausiai nutinkančių traumuojančių įvykių yra autoavarijos. Be anksčiau minėtų daugeliui nelaimingų atsitikimų būdingų pasekmių, po autoavarijų asmenys dažnai pradeda bijoti įvairių su kelionėmis bei eismu susijusių dalykų. Pavyzdžiui, asmuo gali jausti didelę įtampą keliaudamas, sėdėdamas automobilyje, važiuodamas dviračiu ar skrisdamas lėktuvu. Jis gali pradėti vengti bet ko, susijusio su jo patirtu nelaimingu eismo įvykiu. Kartais išsivysčiusi fobija būna tokia stipri, jog žmogus visai nustoja keliauti transporto priemonėmis. Tai sukelia daug nepatogumų, nes tokiu atveju gali pasidaryti beveik neįmanoma nuvykti į darbą, mokymosi įstaigą ar pas gydytoją.
Trauminis įvykis, tikslingai sukeltas kito žmogaus, gali sukelti daug stipresnius psichologinius sunkumus nei atsitiktinis nelaimingas įvykis:
- Nukentėjusieji dažnai jaučiasi tarsi jie patys būtų kalti dėl to, kas jiems atsitiko. Tarsi kokia jų pačių asmeninė savybė ar kažkoks specifinis jų elgesys iššaukė nusikaltimą. Net ir racionaliai suvokiant asmeninės kaltės nebuvimą, šis jausmas gali neišnykti
- Neretai šalia kaltės jaučiamas ir gėdos jausmas, kuris gali kilti dėl paties įvykio, vidinio įsitikinimo, kad kažkoks elgesys ar išvaizda išprovokavo smurtautoją, negalėjimo apsiginti ar pasipriešinti
- Dažnai nukentėjusieji atsitraukia nuo artimųjų ir draugų, nes mano, jog kiti nepatikės, kad jiems taip nutiko, pradės apie juos prasčiau galvoti arba menkins įvykio fizines ir emocines pasekmes. Šios baimės dažnai neleidžia kreiptis pagalbos, pranešti apie įvykį pareigūnams
Fizinis ar seksualinis išpuolis gali smarkiai paveikti nukentėjusio asmens pasaulio suvokimą, ypač požiūrį į kitus žmones bei tarpasmeninius santykius. Asmuo, patyręs išpuolį, gali nustoti matyti kitus žmones kaip patikimus ir nekeliančius grėsmės. Kiekvienas socialinis susidūrimas jam gali atrodyti kaip pavojingas ir vengtinas. Kurti santykius su žmonėmis gali pasirodyti nebeįmanoma. Tai ypač pasireiškia tais atvejais, kai išpuoliai kartojosi ilgesnį laiko tarpą, buvo sukelti artimų žmonių. Žvelgiant iš išorės, tokius jausmus išgyvenantis žmogus gali atrodyti šaltas ar net agresyvus, tačiau reikia suprasti, kad tai yra tik traumuojančio įvykio pasekmė. Patyrę seksualinio pobūdžio išpuolį žmonės gali pradėti vengti lytinių santykių ar net romantinių santykių bijodami, jog šie jiems primins apie išpuolį. Retais atvejais, kitų žmonių baimė po išpuolio gali išaugti iki fobijos išeiti iš namų ar kitų pažįstamų erdvių.
Asmenys, patyrę intymių partnerių smurtą, yra ypač pažeidžiami. Dėl ilgai trukusio smurto asmuo gali save laikyti nevertu artumo, meilės ar šilumos. Gali jaustis nepajėgus funkcionuoti pasaulyje, priklausomas nuo smurtaujančio partnerio. Taip pat jausti stiprią gėdą ir kaltę dėl patiriamų išpuolių.
Profesionali pagalba
Dažniausiai susidūrus su traumine patirtimi pakanka artimųjų bei draugų paramos ir laiko. Įprastai, po trauminio įvykio kylančios emocijos ir mintys palaipsniui sumažėja arba visai išnyksta. Tačiau jei šiuos jausmus sunku pakelti arba jie tęsiasi per ilgai – verta ieškoti profesionalios pagalbos. Tą reikėtų daryti jei:
- Neturite su kuo atvirai pakalbėti
- Per 6 savaites gyvenimas dar negrįžta į senas vėžes
- Kamuoja košmarai ir negalite miegoti
- Prastėja santykiai su artimaisiais
- Vis labiau vengiate kitų žmonių
- Blogėja jūsų darbo rezultatai
- Aplinkiniai pataria kreiptis pagalbos
- Vartojate per daug alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, taip bandydami susitvarkyti su savo išgyvenimais
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Ši terapija padeda žmonėms sumažinti patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą, atgauti prarastą kontrolę.
Visi psichikos sveikatos centrai, teikiantys BEPP terapijos paslaugas:
| Gali konsultuoti šiomis kalbomis | PSC | Savivaldybė | PSC kontaktai |
|---|---|---|---|
| Lietuvių, Rusų, Anglų | Panemunės šeimos sveikatos centras | Kauno miesto | A. Smetonos al. 55A, Kaunas 45316 Tel: (8-37) 346526 |
| Lietuvių, Rusų, Anglų | Molėtų r. PSPC, Psichikos sveikatos centras | Molėtų raj. | Vilniaus g. 76, Molėtai 33125 Tel: (8-383) 51081 |
| Lietuvių, Rusų, Anglų | UAB Medgintras | Marijampolės | Marijampolė, Sporto g. 2, Tel: 8 695 80050, 8 343 73655 |
| Lietuvių, Rusų, Anglų | Vš.Į Karoliniškių poliklinika | Vilniaus m. | Loretos Asanavičiūtės g. 27A, LT-04318 Vilnius Tel (8 5) 245 8417 |
| Lietuvių, Rusų, Anglų | LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius | Kauno miesto | Dariaus ir Girėno gt. 48, Kaunas. Tel. (8 37) 423 105 |
| Lietuvių, Rusų | Ukmergės PSPC | Ukmergės | Vytauto g. 105, LT-20184 Ukmergė Tel: 8 340 43222; 8 340 43223 |
| Lietuvių, Rusų | VŠĮ Jonavos PSPC | Jonavos rajonas | Žeimių g. 19, LT-55134 Jonava Tel: (8 349) 690 27 |
| Lietuvių | Kupiškio r. sav. PASPC | Kupiškio raj. | Krantinės g. 30, LT-40117 Kupiškis Tel: (8 459) 51 902 |
| Lietuvių | Kretingos psichikos sveikatos centras | – | Žemaitės al. 1, Kretinga 97106 Tel: (8-445) 79055 |
| Lietuvių | VšĮ Širvintų raj. PSPC PSC | Širvintų raj. | P. Cvirkos g. 13, LT-19121 Širvintos Tel: (8 382) 30250 |
- Svarbiausias, tačiau dažnai vienas iš sunkiausių dalykų, kurį galima padaryti siekiant atsistatyti po sukrečiančio įvykio, yra kalbėjimas apie jį. Patirtas nelaimingas atsitikimas dažnai būna itin nemalonus ir žmogus nenori jo prisiminti, jaučia kaltę ir gėdą, bet vis dėlto, geriausias būdas padėti sau – dalijimasis savo jausmais bei patirtimis su artimaisiais. Jei to daryti nesinori arba šiuo metu nėra artimo asmens, galima mintis išdėlioti raštu, pavyzdžiui, dienoraštyje.
- Patyrus nelaimingą atsitikimą, svarbu duoti sau pakankamai laiko atsigauti. Šiuo atsigavimo laikotarpiu svarbu neskubėti daryti didelių sprendimų, nepersidirbti ar per daug nepasinerti į kokią nors vieną veiklą. Dėl tuo metu esančios emocinės būklės, sprendimai gali būti skuboti, paremti emocijomis, todėl jei negalite atidėti sprendimo – pasitarkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Nors užimtumas ir gali padėti nukreipti mintis nuo patiriamų išgyvenimų – svarbu turėti laiko apmąstymams, kad galėtumėme susigyventi su savo traumine patirtimi.
- Stenkitės užsiimti anksčiau patikusiais hobiais, palaikyti rutiną, kiek pavyksta sveikai maitintis, sportuoti, pakankamai išsimiegoti ir bandyti neprarasti kontakto su žmonėmis. Visa tai padės palaipsniui sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
- Išbandykite kvėpavimo pratimus ar dėmesingu sąmoningumu paremtą meditaciją, jos metu dėmesys kreipiamas į atsirandančius kūno pojūčius bei į sąmonę patenkančias mintis.
Jei įtariate, jog artimasis sunkiai laikosi po patirto įvykio, svarbu išdrįsti jį užkalbinti. Nuoširdus kalbėjimas ir kantrus išklausymas beveik visada atneš daugiau naudos nei žalos. Suprantant asmens jaučiamą gėdą ir sukrėtimą svarbu naudoti kuo labiau palaikančią kalbą, priminkite artimajam, kad atsitikimas nėra jo kaltė ir jis nėra vienas. Būkite dėkingas, jei artimasis atsiveria, ir nenuleiskite rankų, jei to nepadaro. Taip pat svarbu suprasti sukrėtimą patyrusio žmogaus asmenines ribas – duoti jam laiko pabūti vienam, kai jis to trokšta, kalbėti švelnesniu tonu, nedaryti staigiu judesių. Traumą patyrusiems asmenims gali būti sunku pasirūpinti savimi ir tvarkytis su kasdieniais buities darbais. Pasiūlykite jiems padėti susitvarkyti namus, pagaminti valgyti.
Parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centru
