Savęs žalojimas yra sąmoningas savo kūno žalojimas su tikslu palengvinti kylančių jausmų bangą, vidinį skausmą ir kančią. Save žalojantys asmenys neretai susiduria su daugybe intensyvių minčių ir emocijų, vienišumu, neapykanta sau ar aplinkiniam pasauliui ir neberanda kitų būdų, kaip su jais susidoroti. Arba atvirkščiai, jaučia gilų tuštumos jausmą ir naudoja savęs žalojimą, kad bent kažką pajaustų. Sužalojimai dažnai yra pakankamai gilūs, todėl po jų lieka pasekmės, pavyzdžiui, randai.
Būtina kreiptis pagalbos:
Jei tu ar tavo draugas susidūrėte su savęs žalojimu – kyla noras tą daryti ar jau esate save žaloję – žinok, kad šį įprotį galima pakeisti kitais, nežalingais būdais išgyventi sunkius jausmus. Savęs žalojimas suteikia apgaulingą trumpalaikį pagerėjimą, tačiau nepadeda išspręsti sunkumų, dėl kurių kyla noras save žaloti. Yra įvairių efektyvių neigiamų emocijų įveikos būdų, kurių gali išmokti. Tik vienam gali būti sunku tą padaryti – tada verta ieškoti pagalbos. Kreipkis pagalbos į patikimą suaugusįjį ar specialistą, pavyzdžiui, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar emocinės paramos linijų konsultantą.
Ne visais atvejais savęs žalojimas yra tiesioginis veiksmas. Savęs žalojimas taip pat gali būti:
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas, siekiant pamiršti ar išspręsti savo problemas
- Nevalgymas, persivalgymas ar vertimas save išvemti suvalgytą maistą
- Viso savo laiko skyrimas priklausomybę sukeliančiam elgesiui, pavyzdžiui, socialiniams tinklams, vaizdo žaidimams ar lošimams
- Per dažnas ar intensyvus sportas net ir turint raumenų skausmus ar traumas
- Tyčinis rizikingų situacijų kūrimas, pavyzdžiui, įsivėlimas į muštynes ar rizikingą seksualinį elgesį
Trumpalaikė priemonė
Nors savęs žalojimas gali būti susijęs su mintimis apie savižudybę, neretai tai naudojama greitam emociniam palengvėjimui pasiekti. Po sužalojimo iškart išsiskiria endorfinai (hormonai, skirti įveikti stresą ir skausmą), kurie pašalina nemalonias mintis ar jausmus. Tačiau neužilgo sunkūs jausmai grįžta, vėl kyla noras žalotis ir šis ratas nuolatos kartojasi.
Yra įvairių kitų būdų savęs nežalojant išgyventi kilusius jausmus ir išspręsti esamus sunkumus. Peržiūrėk žemiau parašytas savęs žalojimo priežastis bei būdus, kaip jas įveikti savęs nežalojant.
- Save žaloji, nes pyksti? Pyktį gali išreikšti įvairia fizine veikla, savęs ir kitų nežalojančiais veiksmais. Pavyzdžiui, bėgiodamas, darydamas kokius nors aktyvius fizinius pratimus, kumščiuodamas bokso kriaušę ar pagalvę, plėšydamas, glamžydamas ar mėtydamas popierių, laužydamas šakeles, su susuktu laikraščiu daužydamas durų rėmą, šaukdamas, verkdamas ar įlįsdamas į šaltą dušą.
- Nekenti savęs, jautiesi bevertis? Pamėgink pasikalbėti su draugu, susitikti su tau svarbiu žmogumi, pasiklausyti mėgstamos muzikos, rašyti dienoraštį, tapyti ar piešti, susirašyti ant lapelio savo geras savybes, savanoriauti ar padėti kitiems, rūpintis gyvūnais ar kreiptis į psichologą.
- Jauti, kad negali kontroliuoti savo gyvenimo? Tau gali padėti įvairios veiklos, kurias gali užbaigti ir padaryti iki galo, pavyzdžiui, suorganizuoti draugų susitikimą, sudėlioti dėlionę, išvalyti kambarį ar sutvarkyti stalčių.
- Norisi pabėgti nuo savo gyvenimo ar sunkios situacijos? Jautiesi tarsi negyventum? Stenkis būti šalia žmonių, kurie tau svarbūs, greta kurių jautiesi gerai, pamėgink užsiimti kokiais nors rankdarbiais, susikoncentruok į savo kūną, pavyzdžiui, kvėpavimą, meditaciją, jogą, gali pamėginti groti kokiu nors instrumentu ar sužaisti kompiuterinį žaidimą.
- Kai noras save žaloti labai stiprus… Vietoj savęs žalojimo gali pamėginti piešti ant savo kūno raudonu rašikliu – tose vietose, kur paprastai save žaloji, tampyti ant riešo uždėtą gumytę, įlįsti į šaltą ar karštą dušą, valgyti citriną ar kramtyti ledo gabaliukus („šoko efektui“ pasiekti), atidėti savęs žalojimą bent kažkokiam laiko intervalui – pabandyti 15 min. savęs nežaloti, paskui dar 15 min. ir t. t.
Palaikyti save žalojantį asmenį gali būti sunku. Tau gali būti sudėtinga suprasti, kodėl jis tai daro, taip pat gali kilti įvairių jausmų – pyktis, pasimetimas, nerimas ar baimė dėl save žalojančio žmogaus. O kuomet save žalojantis yra itin artimas žmogus, gali kilti bejėgiškumo ir kaltės, kad nesugebi padėti, jausmas.
- Kalbėdamas su draugu stenkis būti ramus, atviras ir sąžiningas. Stenkis neteisti, neprisiimti atsakomybės (kad būtinai turi sulaikyti draugą nuo savęs žalojimo) ir nepriimk jo elgesio asmeniškai (jis tai daro ne dėl tavęs, bet dėl savų motyvų).
- Pabandyk pamatyti save žalojančio žmogaus situaciją iš jo perspektyvos, tai gali padėti jį suprasti geriau.
- Pasakyk jam, kad stengiesi palaikyti ir išklausysi, jei asmuo norės išsikalbėti.
- Padėk draugui sudaryti planą, ką jam daryti, kai kitą kartą pajaus stiprų norą save žaloti. Tai padės jam jaustis palaikomu, saugiu ir labiau valdyti savo situaciją.
- Paskatink draugą kreiptis į patikimus suaugusiuosius, tai gali būti mokyklos psichologas, klasės auklėtojas ar tėvai arba nukreipk į emocinės paramos linijas.
- Gali padėti sportas, šokiai ar meditacija kartu su draugu.
- Nepamiršk pasirūpinti savimi. Pagalba save žalojantiems gali nualinti ir tave, todėl ieškok palaikymo ir rūpinkis savo fiziniais bei emociniais poreikiais. Jei jauti, kad tau sunku išbūti su savo draugo sunkumu – kreipkis pagalbos.
Parengta bendradarbiaujant su Jurgita Smilte Jasiulione ir gyd. Jurgita Radzevičiene
