Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose – darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones.
Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Tačiau taip pat yra žinoma, jog asmenybės bruožai kinta per visą žmogaus gyvenimą.
Asmenybės sutrikimų grupės
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas – asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas – pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas – mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas. Gali vengti artimų santykių.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas – dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Ribinis asmenybės sutrikimas – neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas – šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas – asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme. Jie turi gilų žavėjimosi poreikį, bet jaučia palyginti mažai empatijos kitiems žmonėms.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas – šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas – šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas – turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo. Gali laikinai pamiršti savo artimuosius, darbą ar kitokią veiklą, tam, kad pasiektų tobulumą kokiame nors projekte.
Kas gali paskatinti asmenybės sutrikimų atsiradimą?
Šiuo metu moksliniai tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimas atsiranda, kai įvyksta sudėtinga sąveika tarp gausybės skirtingų veiksnių – biologiškai lemiamo nervų sistemos pažeidžiamumo, patirtų labai sukrečiančių įvykių vaikystėje ir paauglystėje, santykių su tėvais, globėjais ar bendraamžiais ypatumai.
Profesionali pagalba
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką.
Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai asmens gyvenimo kokybė pradeda gerėti tik po ilgesnio psichoterapinio proceso.
Medikamentinis gydymas skiriamas tik tokiu atveju, jei šalia asmenybės sutrikimo yra atsiradusios papildomos psichikos problemos, kurios laikinai reikalauja gydymo vaistais (pvz., sunki depresija).
Pirmas prasmingas pagalbos sau žingsnis – kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Daug lengviau siekti pokyčių kartu.
Kasdienybėje susidūrus su pasikartojančiais sunkumais reikėtų prisiminti, kad:
- Nesate kaltas dėl savo sunkumų
- Jūsų nemalonūs jausmai, konfliktai ir iššūkiai kyla nuosekliai ir pagrįstai dėl praeities įvykių jūsų gyvenime
- Turite pagrindą jaustis taip, kaip jaučiatės, nors aplinkiniai ir artimieji kai kada gali nesuprasti jūsų jausmų ir norų
- Turite prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir pasirinkimus
- Reikia pasiryžti ieškoti būdų, kaip kurti gyvenimą, kurį norite gyventi
Atpažinti asmenybės sutrikimus nėra lengva. Turintys asmenybės sutrikimą kartais mano, kad sutrikimas yra jo charakterio bruožas ir jog toks elgesys yra normalus, tad gali supykti ar įsižeisti, jeigu pasakysite, kad kažkas ne taip su jo elgesiu, ar iškelsite mintį, kad galbūt jis serga asmenybės sutrikimu. Nepamirškite, turintis asmenybės sutrikimą asmuo nėra kaltas dėl to, kad serga, tačiau jis turi būti atsakingas už savo elgesį, todėl stenkitės kalbėti apie jo veiksmus ar poelgius, kurie jums kelia nerimą. Draugiškai ir atsargiai skatinkite artimąjį ieškoti pagalbos. Jis gali supykti, ginčytis, tačiau stenkitės išlikti ramus ir neįsivelti į konfliktą.
Gydymui yra itin svarbu, kad asmuo pripažintų, jog serga. Kai kuriais atvejais tai pripažinti pavyksta tik po ilgo gydymo proceso. Kartais verta atkreipti artimojo dėmesį į tai, kad jis turi du prieštaringus norus: norą spręsti sunkumus ir norą toliau gyventi taip, kaip iki šiol.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Jan Hilbig
