Smurtas šeimoje yra netinkamo fizinio, psichologinio ar seksualinio elgesio naudojimas prieš kitus šeimos narius. Smurtu prieš vaikus taip pat laikoma ir nepriežiūra, kai nuolatos netenkinami fiziniai, emociniai ar socialiniai vaikų poreikiai. Smurtas šeimoje ypatingas tuo, kad jį naudoja vienas ar keli šeimos nariai. Jis gali būti nukreiptas tiek prieš vaikus, tiek prieš suaugusius šeimos narius (pvz., mamą arba tėtį). Smurtauti šeimoje gali ne tik suaugusieji, bet ir vaikai – broliai ar seserys. Kartais smurtas, patiriamas šeimoje, nėra matomas plika akimi (pvz., nėra matyti mėlynių ar kitų sužalojimų), o yra naudojamos subtilesnės emocinės, finansinės, socialinės ar net teisinės priemonės. Neretai smurtas yra naudojamas piktnaudžiaujant kitų šeimos narių pasitikėjimu, pasitelkiant savo galią ir autoritetą prieš juos. Pavyzdžiui, šeimos nariams neleidžiama turėti savo asmeninio gyvenimo ar artimų draugų, jie verčiami jaustis neverti meilės ir nesaugūs, priklausomi nuo kitų šeimos narių – smurtaujančioje aplinkoje dažnai jaučiama įtampa.
Kartais šeimos nariai ne patys patiria smurtą, o tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais (pvz., mato smurtinius veiksmus, sumušimus, sudaužytus daiktus ir pan.) ar gyvena aplinkoje, kurioje yra smurtaujama prieš artimuosius (pvz., kiti papasakoja apie prieš juos panaudotą smurtą). Svarbu žinoti, kad smurtas šeimoje yra linkęs kartotis. Tikėtina, kad nesustabdžius netinkamo elgesio dabar, jis gali persikelti į santykius su partneriu ar partnere ateityje ir būti naudojamas ne tik namuose, bet ir bet kurioje kitoje vietoje.
Smurtautojas gali bandyti tave perkalbėti ar įtikinti, kad jo netinkamas elgesys daugiau nebepasikartos ir jis pasikeis. Deja, tai yra mažai tikėtina. Jei manai, kad tu, tavo artimasis arba draugas patiria smurtą šeimoje, nedelsk ir kreipkis pagalbos. Dažniausiai vaikas nėra pajėgus pats sustabdyti smurtaujančio artimojo, todėl patikimo suaugusiojo pagalba yra būtina. Pirmiausia, apie patiriamą smurtą svarbu papasakoti suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki (tetai, seneliui ar kitam giminaičiui, kaimynui, mokytojui, klasės auklėtojui). Taip pat tau galėtų padėti mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas. Suaugusieji pirmiausia padėtų pasirūpinti, kad tu ar tavo artimasis būtumėte saugūs, o vėliau padėtų surasti tolimesnius pagalbos būdus.
Taip pat tu pats gali kreiptis į vietos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus (gali kreiptis telefonu, el. paštu, paštu). Tai gali padaryti ir anonimiškai, t. y. nenurodant savo vardo ar pavardės.
Jeigu turi papildomų klausimų, norėtum pasitarti ar tiesiog pritrūktų drąsos pačiam kreiptis pagalbos, gali skambinti į Vaikų liniją arba Jaunimo liniją, kurių savanoriai yra pasiruošę padėti. Su savanoriu galėsi pasikalbėti apie savo problemas ir jie tau padės nuspręsti, ką daryti toliau. Į linijas taip pat gali skambinti anonimiškai.
Nepasiduok, išlik drąsus ir ieškok pagalbos sau ar savo artimajam!
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
