Savęs žalojimas yra sąmoningas elgesys ir veiksmai, kuriais asmuo tyčia kenkia arba siekia pakenkti savo kūnui ir sveikatai arba siekia sukelti pavojų savo gyvybei. Sužalojimai dažnai yra pakankamai gilūs, todėl po jų lieka pasekmės, pavyzdžiui, randai.
Žalojant save nesiekiama nusižudyti, tad šis elgesys nėra priskiriamas nesėkmingiems savižudybės bandymams ar susižalojimams dėl seksualinių paskatų.
Turintys šią problemą asmenys dažnai ją slepia, pavyzdžiui, slėpdami pjaustymosi žymes nešioja rūbus ilgomis rankovėmis net karštu oru, įvairiai paaiškina sužalojimus, stengdamiesi sumenkinti jų reikšmę, pavyzdžiui, sako, kad įdrėskė katinas ar tiesiog netyčia pargriuvo ir susižeidė. Dažniausiai save žaloja vaikai ir paaugliai, tačiau tokio elgesio atvejų pasitaiko ir tarp suaugusiųjų.
Yra įvairių priežasčių, dėl kurių asmenys gali pradėti save žaloti. Už jų visų paprastai slepiasi stiprūs jausmai:
- didelis vidinis skausmas;
- vienišumas;
- neapykanta sau;
- pyktis ant savęs ar aplinkinio pasaulio.
Būtina kreiptis pagalbos
Jei tu ar tavo draugas susidūrėte su savęs žalojimu – kyla noras tą daryti ar jau esate save žaloję – žinok, kad savęs žalojimą galima pakeisti kitais, nežalingais būdais išgyventi sunkius jausmus. Tik vienam gali būti sunku tą padaryti – tada verta ieškoti pagalbos. Kreipkis pagalbos į patikimą suaugusįjį ar specialistą, pavyzdžiui, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar emocinių paramos linijų konsultantą.
Yra įvairių kitų būdų, savęs nežalojant, išgyventi kilusius jausmus ir išspręsti esamus sunkumus. Peržiūrėk žemiau parašytas savęs žalojimo priežastis bei būdus, kaip jas įveikti, savęs nežalojant.
- Save žaloji, nes pyksti? Pyktį gali išreikšti įvairia fizine veikla, įvairiais savęs ir kitų nežalojančiais veiksmais. Pavyzdžiui, bėgiodamas, darydamas kokius nors aktyvius fizinius pratimus, plėšydamas, glamžydamas ar mėtydamas popierių, laužydamas šakeles, su susuktu laikraščiu daužydamas durų rėmą, šaukdamas, verkdamas ar įlįsdamas į šaltą dušą.
- Nekenti savęs, jautiesi nevertingas? Pamėgink pasikalbėti su draugu, susitikti su tau svarbiu žmogumi, pasiklausyti mėgstamos muzikos, rašyti dienoraštį, tapyti ar piešti, susirašyti ant lapelio savo geras savybes.
- Jauti, kad negali kontroliuoti savo gyvenimo? Tau gali padėti įvairios veiklos, kurias gali užbaigti ir padaryti iki galo, pavyzdžiui, suorganizuoti draugų susitikimą, sudėlioti dėlionę, išvalyti kambarį ar sutvarkyti stalčių.
- Norisi pabėgti nuo savo gyvenimo ar sunkios situacijos? Jautiesi tarsi negyventum? Stenkis būti šalia žmonių, kurie tau svarbūs, šalia kurių jautiesi gerai, pamėgink daryti kokius nors rankdarbius, susikoncentruok į savo kūną, pavyzdžiui, kvėpavimą, gali pamėginti groti kokiu nors instrumentu ar sužaisti kompiuterinį žaidimą.
- Kai noras save žaloti labai stiprus… Vietoj savęs žalojimo gali pamėginti piešti ant savo kūno raudonu rašikliu – tose vietose, kur paprastai save žaloji, įlįsti į šaltą ar karštą dušą, valgyti citriną ar kramtyti ledo gabaliukus („šoko efektui“ pasiekti), atidėti savęs žalojimą bent kažkokiam laiko intervalui – pabandyti 15 min. savęs nežaloti, paskui dar 15 min. ir t.t.
Palaikyti save žalojantį asmenį gali būti sunku. Jums gali būti sunku suprasti, kodėl jis tai daro, ir tai jums pačiam gali būti labai sunki patirtis. Be to, ypač tais atvejais, kuomet save žalojantis yra itin artimas žmogus, gali kilti bejėgiškumo ir kaltės, kad nesugebate padėti, jausmas.
- Kalbėdamiesi su žmogumi stenkitės būti ramus, atviras ir sąžiningas. Stenkitės neteisti, neprisiimti atsakomybės (kad būtinai turite sulaikyti nuo savęs žalojimo) ir nepriimkite jo elgesio asmeniškai (jis tai daro ne dėl Jūsų, bet dėl savų motyvų).
- Pabandykite pamatyti save žalojančio žmogaus situaciją iš jo perspektyvos, ir tai gali padėti jį suprasti geriau.
- Pasakykite jam, kad stengiatės palaikyti ir išklausysite, jei asmuo norės išsikalbėti.
- Padėkite save žalojančiam asmeniui sudaryti planą, ką jam daryti, kai kitą kartą pajaus stiprų norą save žaloti. Tai padės asmeniui jaustis palaikomu, saugiu ir labiau valdyti savo situaciją.
- Paskatinkite asmenį gauti paramą iš sveikatos priežiūros specialistų, tokių kaip jų bendrosios praktikos gydytojas ar psichinės sveikatos specialistas, ir pasiūlykite vykti į konsultacijas kartu, jei jis bijo ar jaučiasi nepatogiai. Taip pat pagalbos galite kreiptis ir į emocinės paramos linijas.
- Nepamirškite pasirūpinti savimi. Pagalba save žalojantiems gali nualinti, todėl ieškokite palaikymo ir rūpinkitės savo fiziniais bei emociniais poreikiais. Jei jauti, kad tau sunku išbūti su savo draugo sunkumu – kreipkis pagalbos.
Patarimai tėvams
→ Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
→ Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui įveikti jį užklupusius sunkumus.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Zita Alseikiene, gyd. Ramune Mazaliauskiene, prof. Nida Žemaitiene, Valija Šap,
Vaikų linija, Paramos vaikams centru
