Savęs žalojimas yra sąmoningas elgesys ir veiksmai, kuriais asmuo tyčia kenkia arba siekia pakenkti savo kūnui ir sveikatai arba siekia sukelti pavojų savo gyvybei. Sužalojimai dažnai yra pakankamai gilūs, todėl po jų lieka pasekmės, pavyzdžiui, randai.
Žalojant save nesiekiama nusižudyti, tad šis elgesys nėra priskiriamas nesėkmingiems savižudybės bandymams ar susižalojimams dėl seksualinių paskatų.
Turintys šią problemą asmenys dažnai ją slepia, pavyzdžiui, slėpdami pjaustymosi žymes nešioja rūbus ilgomis rankovėmis net karštu oru, įvairiai paaiškina sužalojimus, stengdamiesi sumenkinti jų reikšmę, pavyzdžiui, sako, kad įdrėskė katinas ar tiesiog netyčia pargriuvo ir susižeidė. Dažniausiai save žaloja vaikai ir paaugliai, tačiau tokio elgesio atvejų pasitaiko ir tarp suaugusiųjų.
Yra įvairių priežasčių, dėl kurių asmenys gali pradėti save žaloti. Už jų visų paprastai slepiasi stiprūs jausmai:
Jei tu ar tavo draugas susidūrėte su savęs žalojimu – kyla noras tą daryti ar jau esate save žaloję – žinok, kad savęs žalojimą galima pakeisti kitais, nežalingais būdais išgyventi sunkius jausmus. Tik vienam gali būti sunku tą padaryti – tada verta ieškoti pagalbos. Kreipkis pagalbos į patikimą suaugusįjį ar specialistą, pavyzdžiui, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar emocinių paramos linijų konsultantą.
Yra įvairių kitų būdų, savęs nežalojant, išgyventi kilusius jausmus ir išspręsti esamus sunkumus. Peržiūrėk žemiau parašytas savęs žalojimo priežastis bei būdus, kaip jas įveikti, savęs nežalojant.
Palaikyti save žalojantį asmenį gali būti sunku. Jums gali būti sunku suprasti, kodėl jis tai daro, ir tai jums pačiam gali būti labai sunki patirtis. Be to, ypač tais atvejais, kuomet save žalojantis yra itin artimas žmogus, gali kilti bejėgiškumo ir kaltės, kad nesugebate padėti, jausmas.
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui įveikti jį užklupusius sunkumus.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Zita Alseikiene, gyd. Ramune Mazaliauskiene, prof. Nida Žemaitiene, Valija Šap,
Vaikų linija, Paramos vaikams centru
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
