Stresas – tai natūrali mūsų kūno reakcija į fizinius, protinius ar emocinius iššūkius. Streso metu organizme išsiskiria cheminės medžiagos, skirtos aktyvuoti kūną, pavyzdžiui, pagreitėja širdies plakimas, pakyla kraujo spaudimas. Stresas taip pat gali būti lydimas emocijų, tokių kaip pyktis, nerimas, liūdesys. Iš tiesų, stresas gali atlikti svarbią funkciją – paruošti mus susidūrimui su tam tikra sudėtinga situacija, padėti sutelkti dėmesį, panaudoti turimą energiją. Tačiau per didelis, ilgą laiką trunkantis arba dažnai pasikartojantis stresas, kurio nepavyksta sumažinti, gali neigiamai paveikti psichologinę ir fizinę sveikatą.
Streso simptomai
Su stresu susijęs elgesys:
- Nenoras dalyvauti veiklose, kurios kažkada patiko
- Suprastėję pasiekimai mokykloje
- Nagų kramtymas
- Noras valgyti per daug arba per mažai
- Staigūs pykčio proveržiai
- Narkotikų, alkoholio, nikotino vartojimas
- Dažnas verkimas
- Santykių problemos, atsiribojimas nuo artimųjų ir draugų
Emocinė savijauta:
- Pyktis
- Nerimas
- Perdegimas
- Sunkumai susikaupti
- Nuovargis
- Nesaugumo jausmas
- Užmaršumas
- Dirglumas
- Neramumas
- Liūdesys
Kūno pojūčiai:
- Prakaitavimas
- Nugaros, krūtinės, raumenų, žandikaulio ar galvos skausmai
- Širdies sutrikimai
- Aukštas kraujospūdis
- Nusilpęs imunitetas
- Miego sutrikimai
- Virškinimo problemos, skrandžio skausmai, pykinimas
- Dažnas sirgimas peršalimo ligomis
- Svorio priaugimas arba netekimas
Egzaminų ir atsiskaitymų stresas
Dažniausias paauglių streso šaltinis yra egzaminai bei įvairūs atsiskaitymai, kurie tampa papildoma atsakomybe ir pareiga prie įprasto krūvio mokykloje ir popamokinėje veikloje. Padidėjęs krūvis reikalauja daug fizinės ir psichologinės energijos ne tik dėl didelio informacijos, kurią reikia įsiminti, kiekio, bet ir dėl galimo nerimo ir streso, kurie trunka net kelias dienas iki atsiskaitymo. Egzaminų metu ypač svarbu pasirūpinti savimi ir savo kūnu, kad per didelis stresas nesukeltų perdegimo.
Ypač svarbu pasirūpinti savimi
- Stenkis planuoti savo laiką ir suskirstyti darbus mažais gabaliukais. Jei paskutinei minutei paliksi visus darbus, per vieną kartą reikės padaryti labai daug, o tai gali sukelti perdegimą, nerimą ir dar labiau padidinti stresą. Taip pat galima tiesiog nespėti numatytų darbų atlikti laiku. Geriau kiekvieną dieną padaryti po truputį.
- Nepamiršk skirti laiko stresą mažinančioms veikloms, tokioms kaip mankšta, meditacija, miegas ir kokybiško laiko praleidimas su draugais ir šeima.
- Jei jauti, kad esi pervargęs, apmąstyk, kaip galėtum sumažinti savo krūvį, bent laikinai, kol atsiskaitysi darbus. Pavyzdžiui, galbūt praleisk būrelį, kad daugiau laiko skirtum pasiruošimui arba poilsiui. Prioritetų paieška gali padėti išvengti perdegimo ir sutelkti dėmesį į tau svarbiausius dalykus.
- Nebijok kreiptis pagalbos, jei tau sudėtinga kažką atlikti ar išmokti, mokytojai, tėvai ir tavo draugai tau tikrai padės. Taip pat nebijok kreiptis pagalbos, jei jauti, kad patiri per daug streso – psichikos sveikatos specialistai, mokyklų psichologai yra pasiruošę pagelbėti.
Streso mažinimo būdai
- Fizinė veikla – mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei, nes sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Ypač efektyviai padeda treniruotės, kuriose reikia didelės koncentracijos, pavyzdžiui, joga.
- Sveika mityba – subalansuotas maitinimasis, gausus vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu. Be to, pasistenk sumažinti alkoholio, nikotino ir kofeino vartojimą – šios medžiagos ne tik kad nepadės išvengti streso, bet ir gali dar labiau pabloginti tavo savijautą.
- Geras miegas – stenkis miegoti bent 8–10 valandų per parą. Jei jauti, kad sunku užmigti, pabandyk atsipalaiduoti – paklausyti muzikos, paskaityti knygą ar išeiti pasivaikščioti.
- Kvėpavimo pratimai, meditacija – kai jauti didelę įtampą dėl streso, atlik kvėpavimo pratimus. Dėmesingo įsisamoninimo (angl. mindfulness) pratimai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Bendravimas su artimaisiais – kalbėjimas su šeima, draugais ir klasiokais padės „išleisti garą“, pajausti, kad esi ne vienas. Beje, kalbėdamas su kitais, gali atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar nepagalvojai.
- Streso įveikimo priemonės – atrask, kas tau padeda įveikti stresą ir atsipalaiduoti. Skirtingiems žmonėms padeda skirtingi dalykai, tad turi surasti, kas tau labiausiai tinka – tai gali būti knygų skaitymas, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis, laiko leidimas su draugais arba augintiniais ir t. t.
