Teisiniai apribojimai

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.). Dažniausiai psichikos sveikatos būklė vertinama įsidarbinant (ar prieš įgyjant teises) ir profilaktinių patikrinimų, vykstančių tam tikru periodiškumu, metu.

Ribojimai nebebus taikomi arba yra stipriai sumažinti šiais atvejais:

• Teisė vairuoti (neprofesionalus ir profesionalus vairavimas): nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos atveju ribojimai netaikomi
• Asmens sveikatos priežiūros praktika (medicinos, slaugos, odontologijos, akušerijos, farmacijos specialistų, asmens sveikatos priežiūros įstatyme nurodyti specialistai): ribojimai netaikomi
• Teisėjai: nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos atveju ribojimai netaikomi
• Prokurorai: nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos atveju ribojimai netaikomi
• Statutiniai pareigūnai: šiuo metu teisės aktai yra keičiami

Daugiau informacijos rasite žemiau.

* „Spręsti individualiai“ reiškia, kad asmuo (gydytojas), atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus (o ginčytinais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija), gali priimti individualų sprendimą leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdamas į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis.

Priverstinis hospitalizavimas

Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jei asmuo nekelia grėsmės savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, prieš asmens valią hospitalizuoti ar gydyti Lietuvos įstatymai draudžia.

Priverstinį hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Jei reikia pratęsti, dėl to sprendžia teismas. 

Priimti sprendimą asmenį pristatyti į ligoninę, kad psichiatras galėtų įvertinti jo būklę, gali greitosios medicinos pagalbos specialistas, prireikus dalyvaujant policijai. Priverstinai hospitalizuojamam ir (ar) gydomam pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą užtikrinamos teisės į:

• išsamų informavimą apie sprendimą ir jo priežastis;
• teismo sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo ar gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas;
• galimybę dalyvauti teisme sprendžiant dėl pratęsimo, galimybę būti išklausytam;
• antrinę teisinę pagalbą arba savo pasirinktą advokatą;
• papildomą psichikos būklės įvertinimą, atliekamą trijų psichiatrų;
• kitas teises, nurodytas Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Išsami tvarka nustatyta Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu  ir aprašu .

Veiksnumo apribojimas

Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas. Į teismą dėl neveiksnumo arba riboto veiksnumo nustatymo gali kreiptis: asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ar rūpybos institucija ir prokuroras.

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas tam tikroje srityje, o pripažinus ribotai veiksniu tam tikroje srityje – rūpyba ir rūpintojas.

Išsami tvarka nustatyta Civilinio proceso kodeksu ir aprašu .

Psichikos būklės įvertinimas

Gydytojas psichiatras gali įvertinti asmens psichikos būklę ir siųsti greitosios medicinos pagalbos brigadą pristatyti pacientą į ligoninę ir tais atvejais, kai raštu gauna objektyvių duomenų apie asmens keliamą grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Šiuo atveju gydytojui psichiatrui turi nekilti abejonių dėl kreipimesi nurodytos informacijos teisingumo ir objektyvumo.

Tokį kreipimąsi raštu psichiatrui gali pateikti, įtarę psichikos ar elgesio sutrikimų požymių:

• Policija ar socialinių paslaugų įstaigos atstovas;
• Paciento sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jo nėra – vienas iš paciento tėvų (įtėvių), pilnamečių vaikų, pilnamečių brolių (seserų), pilnamečių vaikaičių arba senelių;
• Aukščiau esantys asmenys negali teikti prašymo, jei pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba) – šiais atvejais kreipimąsi gali teikti paciento globėjas, rūpintojas arba atstovas pagal pavedimą.

Išsami kreipimosi ir jo įvertinimo tvarka .