Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Vaikams

Labas!

Mes, vaikų psichologai, norime pakalbėti su Tavimi apie Tave šiuo keistu laiku, vadinamu karantinu.

Kai daugelis iš mūsų turime taip ilgai būti namuose, kyla įvairių jausmų. Vieniems namai yra saugi vieta, kurioje gera būti. Kiti labai pasiilgsta susitikimų su draugais, mokyklos. Yra vaikų, kuriems gali būti labai sunku atlaikyti šį ilgą buvimą namuose su šeima. Mes žinome keletą būdų, ką galėtum daryti, kad pasijaustum geriau.

Planuok savo dieną. Kai turi laisvo nuo pamokų laiko,- būtinai skirk jo savo pomėgiams:

  • Skaityk knygas, žurnalus, komiksus
  • Rašyk dienoraštį, o gal knygą?
  • Piešk - tikrai geras metas patobulinti šį įgūdį
  • Sportuok, šok - laisvai ar pagal internete esančius pasiūlymus
  • Žaisk su augintiniu - gal išmokysi jį naujo triuko?
  • Užsiimk rankdarbiais - gal pavyks ką nors numegzti, pasiūti ar išsiuvinėti?
  • Fotografuok tai, kas patinka ar tai, kas vyksta aplink: nuotraukos bus vertingos, nes laikas istorinis.
  • Fotografuok tai, kas patinka ar tai, kas vyksta aplink: nuotraukos bus vertingos, nes laikas istorinis.
  • Palaikyk ryšį su draugais - pasinaudok senovinėmis (rašyti laiškus vėl tampa madinga) ar šiuolaikinėmis technologijomis (karantinas - ne priežastis apleisti draugus).
  • Televizijoje ar internete gali rasti ne tik animacinių filmų, filmų vaikams ar paaugliams, bet ir įdomių pamokų, galimybių išmokti naujų įgūdžių.
  • Žaisk! Žaidimas visuomet yra gerai. Gali apsimesti mėgiamu herojumi, gali pasiūlyti visiems stalo žaidimų žaidimų ar su draugu per vaizdo ryšį sužaisti “Uno”.
  • Svajok. Ši situacija kažkada pasikeis ir vėl gali tekti imtis daugybės veiklų. Geras laikas sustoti. Pailsėti.
  • Gerai išsimiegok. Net jei nereikia eiti į mokyklą, laikykis miego režimo. Tai reikšmingai prisidės prie geresnės tavo savijautos.
  • Jei esi paauglys, daugiau pasiūlymų kuo užsiimti rasi čia

Jei Tau kartais kyla nerimas, jaudulys,- suprask, kad taip jaustis karantino metu yra normalu. Jei visgi sunkūs jausmai užsitęsia, negali pailsėti, atlikti kasdienių užduočių, nebedžiugina anksčiau mėgtos veiklos, jei neturi ar nežinai, su kuo galėtum pasikalbėti apie tai, kas Tau sunku, Tu gali:

  • Paskambinti arba parašyti mokyklos psichologui. Gal ji ar jis paliko telefono numerį klasės auklėtojai? Galbūt mokyklos psichologo elektroninis paštas yra mokyklos internetiniame puslapyje? Klausk drąsiai.
Apie Vaikų liniją
  • Karantino metu (ir kurį laiką po jo) gali visą parą skambinti bendruoju nemokamu emocinės paramos numeriu 1809, kur galėsi pasirinkti sujungimą su “Vaikų linija” arba “Jaunimo linija”. Arba gali kreiptis į šias linijas tiesiogiai.
  • Jei jautiesi nesaugus (-i), neturi sąlygų mokytis, jei jauti, kad tavo teisės pažeidžiamos, – skambink 116 111 (paprašyk sujungti su Pagalbos vaikams linija), rašyk info@pagalbavaikams.lt, bendrauk online puslapyje pagalbavaikams.lt
  • Na, o jei situacija namuose Tave baugina (jei išties nesaugu Tau, ar kitam šalia esančiam žmogui), jei pergyveni dėl savo ar kitų žmonių sveikatos ar gyvybės, skambink 112, ir papasakok, kas tave neramina.

Nelik vienas ar viena su sunkumais. Gali skambinti ir rašyti, tiek, kiek Tau reikia. Drauge sunkumus įveiksime lengviau ir greičiau!
Tu gali pasirūpinti savimi!
Namuose būti ne visuomet lengva…
Tad skambink, rašyk arba susisiek žinutėmis!

IKI!

Vaikų psichologai

Apie koronavirusą

Kas yra virusas? 

Virusas yra labai smulki, mažytė dalelė, gerokai mažesnė už bet ką, ką jūs galite pamatyti. Virusai gali mus susargdinti, tačiau jie negali gyventi savarankiškai – norėdami išgyventi, jie turi gyventi kito organizmo (savo šeimininko) viduje. Norėdami tai padaryti, jie turi patekti į ląstelių vidų. 

Kas yra koronavirusas?

Turbūt jau girdėjote, kad daug suaugusiųjų kalba apie „koronavirusą“. Tai yra viruso rūšis, dabar plintanti visame pasaulyje. Jis vadinamas koronavirusu, nes „korona“ lotynų kalboje reiškia „karūną“ – o šis virusas atrodo taip, lyg turėtų spygliuotą karūną.

Dažniausiai šis virusas sukelia žmonėms kosulį, nuovargį ir karščiavimą. Bet vyresnio amžiaus žmonės – o taip pat žmonės, kurie jau serga sunkiomis ligomis – dėl šio viruso gali susirgti labai sunkiai. Liga, kurią sukelia šis virusas, vadinama COVID-19 (lietuviškai tariama „kovid devyniolika“). 

Iš kur atsirado šis virusas?

Šis virusas praėjusių metų gruodį buvo nustatytas Kinijos mieste Uhane. Manoma, kad jis pradėjo plisti nuo šikšnosparnių. Iš jų jis peršoko į kitą gyvūną, o nuo šio – ant žmonių. Niekas tiksliai nežino, kas buvo paslaptingasis gyvūnas, tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad tai galėjo būti skujuotis – žvynuotas gyvūnas, kuris minta skruzdėlėmis. 

Kaip virusas patenka į žmogaus ląsteles? 

Virusas patenka į ląsteles naudodamas specialias „duris“ žmogaus ląstelių sienelėse. Bet virusui reikia „rakto“, kad patektų į ląsteles. Šio koronaviruso paviršiuje yra specialūs spygliukai, kuriuos jis naudoja kaip raktą durims atidaryti. Patekęs į ląsteles, virusas daug kartų save nukopijuoja. Tos naujos viruso kopijos pabėga iš ląstelių ir užkrečia kitas ląsteles. Tam tikru metu pagaminama tiek daug viruso dalelių, kad normalios žmogaus ląstelės nebegali tinkamai veikti – ir žmonės suserga.

Kaip virusas susargdina žmones? 

Virusai susargdina žmones naikindami žmogaus ląsteles ir priversdami jas elgtis netinkamai. Kaip jau sakėme, naujasis koronavirusas naudoja specialias duris, kad patektų į ląsteles. Šios specialios durys yra žmogaus nosies ir plaučių ląstelėse. Jei viruso per daug prisikaupia plaučiuose, gali pasidaryti sunku kvėpuoti. Tai vadinama pneumonija. 

Laimei, mūsų kūnas turi kariuomenę, skirta kovoti su virusas. Ši kariuomenė vadinama „imunine sistema“. Kai virusas patenka į mūsų kūną, imuninė sistema užpuola virusą. Prisimenate, kaip pradedate karščiuoti, ima skaudėti galvą ar prasideda sloga? Visa tai sukelia imuninė sistema – ir tai yra gerai! Šie nemalonūs pojūčiai rodo, kad jūsų kūnas kovoja su virusu. 

Daugelis žmonių, kurie suserga COVID-19, tiesiog kosėja, karščiuoja ar sloguoja. Gydytojai nežino kodėl, tačiau kai kurie žmonės suserga ir labai stipriai, stipriau nei kiti. Kai kurių žmonių imuninė sistema kovoja nepakankamai stipriai – o kitų net pernelyg stipriai ir pažeidžia paties žmogaus ląsteles. Abu šie dalykai gali dar labiau susargdinti žmones. 

Ar aš kuo galėčiau padėti? 

Galite padėti sustabdyti virusą plaudami rankas. Tai reiškia, kad reikia gerai išmuiluoti rankas ir atidžiai nusiplauti delnus, visus pirštus, panages ir tarpupirščius. Toks plovimas turėtų trukti apie dvidešimt sekundžių – daugmaž tiek, kiek užtrunka sudainuoti kelis mėgiamos dainelės posmus. Taip rankas plauti reikėtų tikrai dažnai.

Be to, visada reikia stengtis rankomis neliesti veido – todėl netrinkite akių ar nosies ir nekiškite rankų į burną. Tokiu būdu, jei ant jūsų rankų pateko virusas, jis negalės patekti į kūno vidų – ten, kur jis galėtų jus susargdinti. O jei apima kosulys ar čiaudulys, būtinai prisidenkite – tik ne delnu, o nosine. Arba kosėkite ar čiaudėkite į alkūnę. 

Ar aš turėčiau bijoti? 

Ne, jaudintis tikrai nereikia, nes suaugusieji labai stengiasi, kad vaikai ir kiti suaugusieji būtų saugūs. Net jei jūs ir užsikrėstumėte šiuo virusu, vaikai jo sukelta liga serga nesunkiai – tai labiau primena lengvą peršalimą. Bet jūs vis dar turite atlikti labai svarbią užduotį – apsaugoti kitus! 

Vyresniems žmonėms – pavyzdžiui, jūsų seneliams – labai reikalinga jūsų pagalba, kad jie išliktų sveiki. Tai reiškia, kad turite dažnai plautis rankas rankas ir jei susirgote, – likti namuose. Gali tekti sustabdyti jūsų mėgiamas veiklas ar neiti į mokyklą, jei mokyklos direktorius ar kiti suaugusieji taip nuspręs. Tai gali sulėtinti viruso plitimą ir apsaugoti vyresnio amžiaus žmones – ir tuos, kurie jau ir taip sunkiai serga. 

Kas yra daroma, kad žmonės nesusirgtų? 

Gydytojai ir vyriausybės pareigūnai daug dirba, kad užtikrintų visų šeimų saugumą. Štai kodėl Lietuvoje buvo atšaukta daug veiklų ir renginių – pavyzdžiui, sporto varžybos, teatro spektakliai ar filmų rodymas kino teatre. Taip daroma todėl, nes svarbu išlaikyti didesnį atstumą nuo kitų žmonių: taip virusui bus sunku peršokti nuo vieno žmogaus ant kito. Dėl tos pačios priežasties buvo uždaryti ir darželiai bei mokyklos – kad nebūtų daug žmonių vienoje vietoje

 Gydytojai taip pat sunkiai dirba rūpindamiesi jau sergančiais žmonėmis. Mokslininkai bando pagaminti skiepus nuo koronaviruso – tokius, kokiais jus skiepijo ir gydytojo kabinete. Kiti bando gaminti vaistus, kurie padėtų jau sergantiems žmonėms pasveikti. 

Kada baigsis koronaviruso protrūkis? 

Iš tiesų to nežinome (suprantama, kad tau labai svarbu žinoti!). Bet pasinaudodami matematika, galime atlikti mokslinius spėjimus. Vien tik viruso plitimas visame pasaulyje užtruks daugelį mėnesių. Bet tai nereiškia, kad tavo gyvenama vietovė bus paveiktą ilgą laiką. Virusą greičiau padėtų įveikti ir skiepai – jei mokslininkams pavyks juos sukurti. 

Kai kurie mokslininkai mano, kad, atšilus orams, virusas išnyks – nes taip atsitinka su kitais koronavirusais ir gripu. Dauguma virusų mėgsta šaltą, sausą orą. Bet mes nežinome, ar taip yra ir šio naujo viruso atveju.

mobilusis

116 111

Vaikų linija

vaikulinija.lt

Vaikų linija

Pasirūpink savo emocine sveikata!
  • Vaiko teisių apsaugos pareigūnams rūpi tavo savijauta. Jei turi jiems klausimą, – parašyk žinutę Facebook paskyroje .
  • Jei šiuo metu išgyveni emocinius sunkumus ir tau reikia pagalbos, skambink į „Vaikų liniją“ tel. 116 111 arba apsilankyk vaikulinija.lt , kur rasi kitų būdų, kaip susisiekti su pagalbos teikėjais.
  • Jei patiri smurtą, susiduri su kitomis problemomis savo šeimoje, – apie pagalbos galimybes rasi pagalbavaikams.lt .
  • Kadangi daug laiko praleidi internete, galbūt patiri patyčias elektroninėje erdvėje? Apsilankyk bepatyciu.lt .
  • Knygelė vaikams apie koronavirusą: Peržiūrėti

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content