Probleminis interneto naudojimas – tai patologinis potraukis, nenumaldomas noras naudotis internetu, kliudantis kasdienei, įprastai veiklai.
Daugelis veiklų internete gali sukelti problemų, jei yra naudojamos nesaikingai, pavyzdžiui, vaizdo žaidimai, azartiniai lošimai, vaizdo turinio žiūrėjimas, pirkimas internetu, pornografijos žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas.
Simptomai
Veikla tampa problemine, kai naudojimasis internetu ar vaizdo žaidimai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: santykiams su šeima ir draugais, poilsiui, darbui, mokslui ar laisvalaikiui bei neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Reikia atkreipti dėmesį ir į veiklos dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl šios veiklos kylančius sunkumus.
Atpažinti probleminį naudojimą gali pastebėjęs šiuos simptomus:
- Negali kontroliuoti savo elgesio
- Negali laikytis savo darbų grafiko, laiku atvykti į mokyklą ar būrelius
- Turi iškreiptą laiko pojūtį
- Atsisakai bendrauti su šeima ar draugais
- Stengiesi ilgiau nemiegoti, kad galėtum užsiimti problemine veikla, o kitą dieną dažnai jauti mieguistumą ir nuovargį
- Atsisakai kitų veiklų, kurias anksčiau mėgai
- Meluoji aplinkiniams apie tai, kiek laiko praleidai internete
- Jauti kaltės, gėdos, nerimo jausmus ar depresijos simptomus dėl per ilgo buvimo internete
- Tavo kūno svoris pradėjo augti arba kristi
- Skauda nugarą, kaklą, galvą, atsiranda regėjimo problemos, dažnai išsausėja akys
Pagalba sau
Jeigu pastebėjai, kad tau tinka daugelis probleminio interneto naudojimo požymių, stenkis keisti savo įpročius. Pradėk nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, pasistenk laiku eiti miegoti, kad išmiegotum 8–9 val. per parą. Vėliau iškelk sau iššūkį – nusistatyti laiko ribas, kaip ilgai gali praleisti laiką internete, kaip dažnai gali tikrinti socialinių tinklų paskyras.
Naudokis šiais patarimais:
- Naršant internete kas 1 val. daryk pertraukas
- Dirbk nesiblaškydamas – kiekvieną rytą sugalvok 3 svarbiausius dienos darbus ir tik juos atlikęs įsijunk internetą
- Atrask kitą tau patinkančią veiklą, kurios metu nereikia naudotis internetu, kompiuteriu ar telefonu, pvz., sportuok, skaityk knygas
- Kelkis bei eik miegoti tuo pačiu metu
- Daugiau laiko praleisk su šeima, draugais
- Pabandyk išjungti arba nutildyti pranešimo žinutes (angl. notifications). Kai jos ateina pastoviai, jauti norą nuolat tikrinti telefoną ir į jas greitai reaguoti. Kai pranešimai išjungiami, atgauni kontrolę: gali pats spręsti, kada žiūrėsi į telefoną
- Tyrimai rodo, kad interneto ryšio išjungimas arba telefono padėjimas toliau padidina mokymosi ar darbo efektyvumą
- Analogiškų technologijų (rankinio laikrodžio, žadintuvo) naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti piktnaudžiavimą, pvz., socialiniais tinklais
- Jeigu kyla pastebimi sunkumai, vertėtų kreiptis į mokyklos psichologą ar psichikos sveikatos specialistą. Pagalbos ieškojimas ankstyvose problemos stadijose gali ypač padėti sumažinti nemalonius simptomus.
Jei jauti, kad bandant kontroliuoti interneto naudojimą ar specifines veiklas internetu (lošimą, žaidimus, pornografijos žiūrėjimą), tau kyla didelis stresas, nerimas ar kiti sunkumai, papasakok apie tai tėvams, mokytojams ar mokyklos psichologui, jie padės surasti tinkamus specialistus, kurie tau padės.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Sigita Liesinskiene ir Juliumi Burkausku
