Savižudybė

Savižudybe yra vadinamas elgesys, kuriuo siekiama pasitraukti iš gyvenimo.

Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis, tarp kurių yra ne tik šeimos nariai, bet ir nusižudžiusį asmenį artimiau pažinoję žmonės. Dažniausiai asmuo, kuris galvoja apie savižudybę, aplinkiniams siunčia ženklus apie savo ketinimą. Į bet kokias žmogaus mintis apie savižudybę arba jam nebūdingą nuotaiką ar elgesį reikia atkreipti dėmesį, bandyti ieškoti kontakto su žmogumi, stengtis jo išklausyti bei padėti rasti profesionalią pagalbą.

Savižudybės priežastys

Savižudybė – tai daugelio veiksnių poveikio padarinys. Tarp jų yra išskiriami genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai, dažnai apsunkinti traumos ar praradimo.

Kad ir kas sąlygotų savižudybę, pirmiausia tai suprantama kaip psichologinė problema. Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tad pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Vis dėlto asmenys, kurie bandė žudytis, dėl profesionalios psichologinės pagalbos sugeba išspręsti daugelį problemų ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.

Rizikos veiksniai

Nėra vienos savižudybės priežasties. Neatsiejamas savižudybės rizikos veiksnys yra praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais ir t.t..

Savižudybių riziką padidina ankstesni savižudybės bandymai
Didesnę riziką nusižudyti patiria nusižudžiusių artimieji, dėl netekties išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą, taip pat dėl to, kad dažnai dėl vyraujančios stigmos vengia kreiptis psichologinės pagalbos
Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką nusižudyti patiria psichikos sveikatos arba priklausomybės ligomis sergantys asmenys, taip pat asmenys, turintys įgimtų ar įgytų fizinių sutrikimų, ligų ar jas lydinčio lėtinio skausmo.
Dėl socialinio modeliavimo gali būti stebimas „užsikrėtimo savižudybe“ reiškinys. Neretai nusižudžiusių artimieji dėl stigmos ir gėdos vengia kalbėti apie netektį bei savo reakcijas į ją

Retais atvejais savižudybė būna impulsyvus, neapgalvotas veiksmas. Dažniausiai prieš bandymą nusižudyti seka ilgas procesas.

Mintys apie savižudybę gali lankyti žmogų ne vienerius metus, ypač krizių periodais. Mąstoma, kad savižudybę galima pasirinkti kaip galimybę nutraukti kančią. Mintys gali suaktyvėti, o kai kada – visai išnykti.

Vystantis procesui, savižudiškos mintys virsta savižudiškais ketinimais, kai apgalvojami galimi savižudybės būdai, kartais – kas bus po jo mirties.

Renkamasi vienas būdas, apgalvojamas savižudybės planas, vieta, laikas ir kitos detalės. Šiuo laiku savižudybės rizika yra labai didelė.

Apsisprendus nusižudyti, nuotaika gali atrodyti net pagerėjusi, žmogus grąžina skolas, tvarko kitus senus reikalus, lanko artimuosius ar kitaip atsisveikina, rašo atsisveikinimo laišką.

Galiausiai seka savižudiškas veiksmas.

Gresiančios savižudybės požymiai

Požymiai ne visais atvejais yra pastebimi. Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo, ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti.

Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:

kad nenori gyventi
kad mirtis būtų geriausia išeitis
kad yra našta kitiems
kad nėra gyvenimo prasmės
kad geriau būtų užmigti ir nepabusti
kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga
kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą
jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“
bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi. Netikėkite paplitusiu mitu, kad „iš tikrųjų galvojantys apie savižudybę apie tai nekalba“, nes tai nėra tiesa, dauguma nusižudžiusių apie tai buvo artimiesiems bent užsiminę
Atkreipkite dėmesį, jei asmuo įsigyja savižudybės įrankį (virvę, ginklą, kaupia vaistus ir kt.), taip pat jei užbaigia svarbiausius darbus, rašo testamentą, grąžina skolas, atsisveikina

Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę. Pagaliau – pasikonsultuokite su profesionalu ir pasidalinkite savo abejonėmis.

Pagalba sau

Pagalba artimajam

Pamąstykite, gal ne visas savo tolesnio gyvenimo alternatyvas apsvarstėte. Paprastai išeičių yra kur kas daugiau, tik savižudybės proceso metu atsirandantis „tunelinis mąstymas“ neleidžia to matyti.
Tarp savo pažįstamų (nebūtinai tarp pačių artimiausių) suraskite vieną ar daugiau žmonių, kuriais galima pasitikėti ir kam galėtumėte papasakoti savo problemas. Jei šis variantas Jums netinka, psichologinės pagalbos tarnybų darbuotojai visada pasiruošę Jums padėti.
Galite paskambinti į skubios psichologinės pagalbos tarnybas – skambučiai yra visiškai anonimiški.
Galite kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pagalbą galite gauti, net jei esate socialiai nedraustas: įstaigos registratūrai turite pateikti informaciją, kad turite minčių apie savižudybę ir Jums reikia skubios psichologo konsultacijos. Pagalba bus suteikta tą pačią dieną, o paskirtas atvejo vadybininkas suteiks informaciją dėl tęstinės pagalbos.
Turėti minčių apie savižudybę jokiu būdu nereiškia, kad Jus skubiai patalpins į psichiatrinę ligoninę. Dažniausiai besikreipiantys asmenys yra konsultuojami ambulatoriškai. Medikamentinis gydymas skiriamas tik tada, kai asmuo serga psichikos sutrikimu, o esant psichologinei krizei skiriamas psichologinis konsultavimas ar psichoterapinė pagalba. Krizių metu apmokyti elgtis specialistai atliks psichosocialinį vertinimą, padės gauti reikalingą pagalbą bei padės sudaryti savisaugos planą.