Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Suaugusiems

Pagalba sau ir artimiesiems karantino metu

Kylant naujojo koronaviruso grėsmei ir šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Šiuo laikotarpiu labai svarbi ir vidinė žmonių būsena, nusiteikimas ir emocinis stabilumas.

PAGALBA SAU 

Psichologė, visuomenės sveikatos mokslų daktarė, profesorė Nida Žemaitienė teikia rekomendacijas, kaip šiuo saviizoliacijos laikotarpiu palaikyti gerą psichologinę savijautą:
  • Pasistenkite sulėtinti gyvenimo tempą ir laikytis įprasto kasdienio gyvenimo režimo (kelkitės ir eikite miegoti įprastu metu, sveikai maitinkitės, mankštinkitės, palaikykite švarą, vėdinkite patalpas, rūpinkitės buitimi).
  • Kasdien raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai. Jeigu patinka, klausykitės muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, medituokite, mokykitės ir naudokite atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimus, pieškite, kurkite.
  • Saviizoliacijos laikas gali tapti galimybe išbandyti kažką naujo, įgyvendinti svajones, kurioms nerasdavote laiko.
  • Mažiau laiko leiskite naršydami internete. Informaciją apie COVID-19 tikrinkite ne daugiau kaip du kartus per dieną, skaitydami patikimiausius informacijos šaltinius (pvz., sam.lrv.lt ; who.int ).
  • Panaudokite saviizoliacijos laiką nuotoliniam bendravimui su artimaisiais ir kitais jums svarbiais žmonėmis.
  • Stenkitės išsaugoti emocinę pusiausvyrą, pozityvų požiūrį ir ramybę. Kalbėkitės apie savo jausmus su kitais, nepasiduokite panikai. Jei užplūsta stiprus nerimas, įtampa ar stresas, išbandykite bent vieną iš žemiau rekomenduojamų pagalbos sau būdų:
    • Nuraminkite kvėpavimą. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite. Vieną ranką padėkite sau ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Užmerkite akis. Kvėpuokite tik per nosį. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpkite ir taip pat iškvėpkite. Pajuskite, kaip įkvepiant jūsų pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta. Panaudokite vaizduotę. Įsivaizduokite, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate nerimą ir stresą. Mėgaukitės ramiu kvėpavimu, stebėdami, kaip kūnas palaipsniui atsipalaiduoja ir rimsta. Pratimą tęskite 5–10 min.
    • Atpalaiduokite raumenis. Patogiai atsisėskite, ištieskite ir atremkite nugarą į kėdės atlošą, padėkite rankas ant kelių. Užsimerkite. Įkvėpdami stipriai stipriai suraukite ir įtempkite kaktą ir staigiai ją atleiskite. Tai pakartokite 3 kartus. Tada, palaipsniui įtempdami ir staigiai atpalaiduodami raumenis, keliaukite kūnu žemyn – stipriai įtempkite ir atpalaiduokite veidą, pečius, nugarą, krūtinę, rankas, pirštus, pilvą, sėdmenis, kojas, kojų pirštus. Pajuskite, kaip kūnas vis labiau atsipalaiduoja ir šyla. Derinkite kūno įtempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu. Kurį laiką pasilikite užmerktomis akimis ir vidiniu žvilgsniu „peržiūrėkite“ savo kūną. Jeigu kuri nors kūno dalis tebėra įsitempusi – 2–3 kartus pakartokite įtempimo ir atpalaidavimo pratimą toje vietoje.
    • Perkelkite dėmesį nuo vidinių pojūčių į išorės objektus. Pasistenkite per minutę pamatyti ir įvardyti kuo daugiau spalvų savo aplinkoje; išgirskite aplinkoje 3 skirtingus garsus; pažiūrėkite pro langą – suraskite 3 pavasario ženklus; paplekšnokite savo kūną dainuodami mėgstamą dainelę. Išbandykite ir kurkite savas dėmesio perkėlimo užduotis. Domėkitės ir mokykitės naujų jums tinkančių atsipalaidavimo būdų. Naudokite juos.

Nepamirškite, jeigu su stipriu stresu ir nerimu nebepavyksta susitvarkyti patiems, visada galima susisiekti ir pasitarti su psichologu. 

PARAMA PAGYVENUSIEMS IR KITIEMS PAŽEIDŽIAMIEMS ŽMONĖMS

  • Prisiminkime, bet kokiose ekstremalioje situacijose pagyvenę ir ribotai galintys savimi pasirūpinti žmonės yra itin pažeidžiami. Tai, kaip gebama pasirūpinti pažeidžiamiausiais nariais, parodo visuomenės brandą. Saviizoliacijos laikotarpiu turime puikią galimybę prasmingai leisti laiką rūpindamiesi kitais. 

  • Parodykite, kad jie yra svarbūs ir jums rūpi. Reguliariai pasidomėkite jų nuotaika, poreikiais, savijauta. Pasikalbėkite apie tai, kas jiems tuo metu svarbu. Bendravimas su kitais reikalingas visiems, tačiau jis ypač svarbus tiems, kurie yra vieniši.

  • Padėkite susiorientuoti sveikatos išsaugojimui svarbios informacijos sraute. Patarkite, kaip epidemijos laikotarpiu jie turėtų rūpintis savo higiena ir sveikata. Paaiškinkite, kaip reikėtų elgtis, jei pablogėtų sveikata.

  • Padėkite pasinaudoti technologijomis nuotoliniu būdu apmokant sąskaitas, užsisakant maistą, medikamentus ar kitas būtinas prekes. 

KAIP BENDRAUTI SU VAIKAIS?

  • Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta, nepalikite jų nuošalyje.

  • Domėkitės vaikų poreikiais ir emocine savijauta. Padėkite jiems jaustis saugiai (skirkite laiko išklausymui, apkabinimui, paguodai ar kitokiai paramai). Bendraudami su vaikais stenkitės būti ramūs, nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos daro jiems poveikį.

    • pasistenkite, kad jūsų paaiškinimai nebūtų gąsdinantys ar keliantys nerimą;
    • sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi ir nuoširdžiai atsakykite į visus klausimus. Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti jo nerimą.

      Pritaikykite pateikiamą informaciją prie vaiko supratimo lygio: vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kodėl jis neina į mokyklą ar darželį, ką saviizoliacijos laikotarpiu jis turėtų daryti ir ko vengti:

  • Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą. Pasirūpinkite, kad jie sistemingai tęstų mokymosi veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, mėgstamai veiklai, buvimui gryname ore bei miegui.

  • Jeigu vaiko emocinė savijauta jums kelia nerimą ar susiduriate su kitais jo priežiūros iššūkiais, pasitarkite su psichologu.

mobilusis

116 123

Vilties linija

viltieslinija.lt

Vilties linija

Kaip kalbėtis su vaikais apie koronavirusą?

Sparčiai Europoje plintantis ir visuose informacijos kanaluose dominuojantis koronavirusas sukelia nerimą dažnam suaugusiam. Natūralu, kad taip plačiai aptarinėjama tema vis labiau pažįstama tampa ir vaikams, juk su informacija jie susiduria darželyje ar mokykloje, nugirsta televizijoje ar kalbantis tėvams. Kaip su vaikais kalbėtis ir jiems suprantamai bei negąsdinant paaiškinti apie naują virusą, jo pasekmes bei teisingas prevencines priemones Jums pataria psichoterapijos ir mokymų centro psichologas, kognityvinės elgesio terapijos specialistas, Šiaurės licėjaus psichologas Simonas Berenis bei priešmokyklinio ugdymo mokytoja Diana Meškelevičienė.

Vaikai „nuskaito“ jūsų emocijas

Nepamirškite – vaikai itin gerai jaučia jūsų nerimą, todėl jei jie dar maži, šia tema geriau daug nekalbėti prie jų. Su vyresniais vaikais, kuriems jau natūraliai kyla klausimų apie situaciją pasaulyje ir Lietuvoje kalbėtis būtina. Šiame etape nepalikite vaikų nežinioje ir nesuteikite laisvės jų fantazijai. Jei nerimaujate, ar žinosite kaip tinkamai atsakyti į vaikui kylančius klausimus – galite pirmiausia juos išklausyti ir pažadėti su atsakymais sugrįžti netrukus. Svarbiausia, kalbėkitės ramiai, užtikrintai ir su kuo neutralesnėmis emocijomis.

Pasakokite trumpai, aiškiai, su pavyzdžiais

Kiek ir kokios informacijos reikėtų pasakoti, nuspręsti galite atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo jau turimą informaciją ar klausimus. Labai svarbu įsiklausyti į vaikų sakomus dalykus – ar jie įvardija konkrečias savo baimes ir nuogąstavimus, o gal jiems tiesiog smalsu? Jei vaikai itin jautrūs ir numanote, kad toks pokalbis tik dar labiau išgąsdins jūsų vaiką – geriau to nedarykite.

Pokalbio su mažesniais vaikais (5–10 metų) tikslas turėtų būti juos nuraminti, atsakyti į kylančius klausimus ir trumpai bei paprastai paaiškinti situaciją: papasakokite kas yra koronavirusas, į kokius kitus virusus jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitokių ligų. Paaiškinkite, kaip juo galima ir kaip negalima užsikrėsti, būtinai išvardykite, kokios prevencinės priemonės padės apsisaugoti.

Su paaugliais, kurie greičiausiai jau yra išsamiau susidūrę su informacija apie ligos protrūkį internete ar mokykloje, galite diskutuoti laisviau. Kartu galite perskaityti informatyvius straipsnius ar pažiūrėti video siužetus, juos aptarti. Paklauskite, ką jie galvoja apie protrūkį, ar dėl kažko ypač jaudinasi. Būtinai pasidalykite ir savo mintimis ar nerimu apie situaciją.

Nemeluokite ir neslėpkite

Svarbiausia, kalbėdamiesi su vaikais jiems nemeluokite ir neslėpkite nuo jų pagrindinės informacijos. Labai tikėtina, kad jie tai vis tiek sužinos, o tuomet sumenks vaikų pasitikėjimas jumis. Taip pat, kuo labiau mistifikuosime šią situaciją – tuo sunkiau vaikams bus suvokti realybę, jie gali susipainioti. Kalbėdami su vaikais galite pasitelkti netgi šiek tiek statistikos, pavyzdžiui – kiek užsikrėtusiųjų tėra kaimyninėse šalyse. Jei vaiką gąsdina mirtis – parodykite jiems skaičius su vaikų mirštamumo informacija (vaikų iki 9-erių metų kol kas nėra užfiksuota nei vienos mirties).

Sukurkite savo veiksmų planą

Vaikai jausis saugiau, žinodami ko gali tikėtis artimiausioje ateityje. Sutarkite, jog vos tik vaikui kyla naujas klausimas – jis drąsiai gali kreiptis į jus. Pasiruoškite savo bendrą veiksmų planą, ką darysite, kad nesusirgtumėte. Galite trumpai apsitarti planą A, jei virusas į Lietuvą neateis – turbūt pasirinksite kaip nors atšvęsti? Ir Planą B – jei ateis. Nuraminkite vaikus, kad tokiu atveju, jūs kartu saugiai liksite namuose, leisite laiką drauge ir sulauksite kol pavojus praeis.

„Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Diana Meškelevičienė pataria, kaip padėti vaikams aiškiai suprasti pagrindines prevencines priemones:

– padėkite vaikams suprasti KODĖL jie turi plautis rankas, kosėti ar čiaudėti užsidengiant burną ir laikytis kitų susitarimų. Suvokdami priežasties / pasekmės ryšį vaikai geriau įsimins naują informaciją;

– nedarykite iš rankų plovimo žaidimo – vaikai turi suprasti, jog tai yra jų pareiga ir turi į tai žiūrėti atsakingai;

– pasikabinkite vonioje rankų plovimo instrukciją – trumpas priminimas dar niekam nepakenkė;

– kartu peržiūrėkite ir praktiškai kelis kartus išmėginkite kiekvieną instrukcijos žingsnį. Tai taps sveiku kasdieniu įpročiu, naudingu net ir nesiaučiant virusams.

Šiaurės licėjaus informacija
Šaltinis: svietimonaujienos.lt

Tėvų linija

Jei kyla klausimų, susijusių su tėvystės iššūkiais, paskambinkite į Tėvų liniją tel. 8 800 900 12 (I-V 11-13 val. ir 17-21 val.) ir pasikonsultuosite su psichologu.

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content