Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Ieškoti tinklaraštyje
Ieškoti puslapiuose
Versija
neįgaliesiems

Paaugliams, jaunimui

Lietuvoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, įprastas gyvenimas, regis, sustojo: karantino laikotarpiu nebevyksta renginiai, nutrauktos kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų veiklos, kelionės, o ugdymo procesas keliasi į virtualią erdvę. 

Natūralu, kad iš pradžių jauni žmonės nudžiugo, gavę daug laisvo laiko, tačiau ilgainiui judėjimo, bendravimo su draugais, įdomios veiklos ar net darbo apribojimai daugeliui ima kelti nerimą. Jau nekalbant apie kasdieninio gyvenimo šeimoje iššūkius, namuose nuolat būnant visiems jos nariams!

Atviri jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės, anksčiau teikdavusios jaunimui užimtumo, savirealizacijos, emocinės paramos paslaugas, dabar dirba nuotoliniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines technologijas . Kviečiame susisiekti su atviruoju jaunimo centru savo gyvenamoje vietovėje (Kontaktai ). 

Jei jaučiatės vieniši, nerimaujantys, bejėgiai ar išgyvenate bet kuriuos kitus jausmus, – nebijokite kreiptis pagalbos: pasikalbėkite su draugais ar suaugusiais, kuriais pasitikite, paskambinkite į „Jaunimo liniją“ 8 800 28888 parašykite Jaunimo linijos savanoriams ar vakarais pasikalbėkite internetu .

Šioje situacijoje esate ne vieni, o pagalba yra čia pat. 

Taip pat primename bendrąjį emocinės paramos numerį – 1809. Juo galite skambinti patys ar rekomenduoti susisiekti savo pažįstamiems, kurie COVID-19 laikotarpiu patiria emocinių sunkumų.

Jei kyla klausimų, susijusių su virusu, koronaviruso bendrosios linijos numeris –  1808.

Informacija paruošta pagal psichologų ir „Jaunimo linijos“ savanorių rekomendacijas.
mobilusis

8 800 28888

Jaunimo linija

jaunimolinija.lt

Jaunimo linija

Kaip paaugliai gali apsaugoti savo psichinę sveikatą koronaviruso COVID-19 metu
6 strategijos paaugliams, susiduriantiems su "nauju normalumu“ ("new normal")

Būti paaugliu apskritai nėra lengva, tačiau dabartinė koronaviruso pandemija savijautą dar labiau apsunkina. Uždarius mokyklas ir atšaukus renginius, daugelis paauglių tarsi praranda svarbiausias savo paauglystės gyvenimo akimirkas – kasdieninį tiesioginį bendravimą su draugais ar dalyvavimą pamokose.

Paaugliai, jei jūs susidūrėte su gyvenimo pokyčiais dėl ligos protrūkio ir jaučiate nerimą,  esate izoliuoti ir nusivylę, žinokite tai: jūs ne vieni. Paauglių psichologė, perkamiausių knygų autorė ir „New York Times“ žurnalistė Lisa Damour pasidalino mintimis apie tai, ką galite padaryti, kad pasirūpintumėte savimi ir savo psichine sveikata.

Jei mokyklos uždarymas ir nerimą keliančios antraštės verčia jaudintis, jūs nesate vienintelis toks. Tiesą sakant, taip ir turėtumėte jaustis.

Psichologai jau seniai pripažino, kad nerimas yra normali ir sveika reakcija, kuri mus įspėja apie grėsmes ir padeda mums imtis priemonių, siekiant apsisaugoti. Jūsų nerimas padeda priimti tinkamus sprendimus, kuriuos turite padaryti dabar – nebeleisti laiko su kitais žmonėmis ar didelėse grupėse, plauti rankas ir neliesti veido. Tie jausmai padeda apsaugoti ne tik jus, bet ir kitus. Vedini to nerimo, mes rūpinamės savo bendruomenės nariais, galvojame ir apie aplinkinius žmones.

Nors nerimas dėl COVID-19 yra visiškai suprantamas, įsitikinkite, kad, norėdami gauti informacijos, naudojate patikimus šaltinius (pvz., Sveikatos apsaugos ministerijos, Pasaulio sveikatos organizacijos svetaines).

Jei nerimaujate, kad jaučiate  ligos simptomus, svarbu apie tai pasikalbėti su tėvais. Atminkite, kad ligos, susijusios su COVID-19 infekcija, paprastai yra lengvos formos, ypač vaikams ir jaunimui. Taip pat svarbu atsiminti, kad daugelį COVID-19 simptomų galima išgydyti.

Psichologai žino, kad esant ypatingai sunkioms sąlygoms, labai naudinga suskirstyti problemą į dvi kategorijas: dalykus, su kuriais galiu ką nors padaryti ir dalykus, kurių negaliu pakeisti.

Šiuo metu daug kas patenka į antrąją kategoriją, ir tai yra normalu. Tačiau vienas dalykas, kuris mums padeda – tai gebėjimas susigalvoti veiklos prasiblaškymui. Namų darbų darymas, mėgstamas filmas ar jaukus įsitaisymas lovoje su knyga – yra labai tinkami būdai, kuriuos įvardija psichologė.  

Jei norite leisti laiką su draugais nepaisant atstumo, socialiniai tinklai yra puikus susisiekimo būdas. Būkite kūrybingi: prisijunkite prie „Tik-Tok“ iššūkių, pavyzdžiui, #safehands. „Niekada nenuvertinčiau paauglių kūrybiškumo“, – sako dr. Damour, – „Aš labai noriu, kad jie internete rastų būdų susisiekti, kurie skiriasi nuo to, kaip jie tai darė anksčiau“.

Kita vertus, leisti neribotą laiką prie ekranų ar socialiniuose tinkluose nėra geras sumanymas. Tai nėra nei sveika, nei protinga, juolab kad šis įprotis gali tik sustiprinti jūsų nerimą “, – sako paichologė, rekomenduodama su tėvais sudaryti ekrano laiko grafiką.

Ar kada nors norėjote išmokti kažką naujo, pradėti skaityti knygą ar mokytis groti muzikos instrumentu? Dabar pats laikas tai padaryti. Susitelkimas į save ir sugalvojimas kaip prasmingai panaudoti šį „naujai atrastą“ laiką, yra puikus būdas pasirūpinti savo psichine sveikata. „Aš susidariau visų knygų, kurias noriu perskaityti, ir dalykų, kuriuos sumaniau nuveikti, sąrašus“, – sako dr. Damour.

Negalėjimas susitikti su draugais, dalyvauti renginiuose ar sporto varžybose sukelia didžiulį nusivylimą. 

Tai yra labai dideli praradimai, kurie liūdina, o paaugliuos – juolab. Koks geriausias būdas susidoroti su šiuo nusivylimu? Tiesiog leiskite sau jausti. Kai tenka patirti skaudžius išgyvenimus, vienintelė išeitis yra juos pereiti – išjausti. Eikite pirmyn ir leiskite sau liūdėti, ir jei tik leisite sau išgyventi šį jausmą, – pamažu pradėsite jaustis geriau.

Kiekvienas žmogus savo jausmus išgyvena skirtingai. Kai kurie vaikai pasineria į meną, kiti nori pasikalbėti su savo draugais ir per šį bendrą liūdesio jausmą tapti dar artimesni, net jei šiuo metu negali susitikti akis į akį; dar kiti – pasigamina valgyti. Svarbiausia, kad jūs darytumėte tai, kas labiausiai tinka jums. 

Kai kurie paaugliai patiria patyčias ir prievartą koronaviruso pandemijos metu. Pašalinių žmonių aktyvumas yra geriausias būdas kovoti su bet kokio pobūdžio patyčiomis“, – sako dr. Damour. „Nereikėtų tikėtis, kad vaikai ir paaugliai, kurie yra patyčių taikiniu, gebės pasipriešinti besityčiojantiems. Vietoje to, turėtume juos paskatinti kreiptis pagalbos į draugus ar suaugusiuosius“.

Jei pastebite, kad draugas patiria patyčias, susisiekite su juo ir pabandykite pasiūlyti palaikymą. Jei nieko nedarysite, žmogus gali jausti, kad visi nusiteikę prieš jį arba jis niekam nerūpi. Jūsų žodžiai gali tai pakeisti.

Ir atsiminkite: dabar labiau nei bet kada anksčiau turime galvoti apie tai, kuo dalijamės ar ką sakome, ypač jei tai gali pakenkti kitiems.

Šaltinis: unicef.org
Papildoma informacija:

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai

Skip to content