Savižudybės

Pastebėti, kad ketini sau pakenkti ir net baigti savo gyvenimą, gali būti gąsdinanti patirtis. Keli patarimai, kaip gali padėti sau:

• Prisimink, kas tau padėdavo praeityje. Tikėtina, jog savo gyvenime esi ir anksčiau išgyvenęs sunkių periodų, prisimink viską, kas tau tuo metu padėdavo pasijausti bent šiek tiek geriau, ir pabandyk tuos dalykus pritaikyti dabartinėje situacijoje.
• Venk būti vienas. Dažnai mintys apie savižudybę kyla vienatvėje, todėl stenkis didžiąją laiko dalį praleisti su kitais žmonėmis. Gali susitikti su šeima, draugais ar tiesiog išeiti pasivaikščioti, kur būtų kitų žmonių. Jei nerandi artimų žmonių, su kuriais galėtum pasikalbėti, visada gali paskambinti į Jaunimo liniją arba Vaikų liniją.
• Susikurk savo atsigavimo planą. Labai svarbu turėti planą, kuriame surašyti dalykai, padėsiantys tau išgyventi akimirką, kai kils minčių apie savižudybę. Planą gali susikurti čia.
• Vadovaukis dienotvarke. Galbūt tau padėtų, jei kiekvieną rytą pasirašytum savo dienos planą ir nesvarbu, kas benutiktų, jo laikytumeisi. Dienotvarkės sudarymas kuria stabilumo, kontrolės ir gebėjimo numatyti ateitį jausmus. Nepamiršk į dienotvarkę įtraukti ir veiklas, kurios tau anksčiau teikdavo malonumą.
• Pasirūpink savo saugumu. Turi užtikrinti, jog tavo namuose nėra priemonių, kuriomis galėtum pakenkti sau – peilių, tablečių, virvės ar ginklų. Savižudybė yra impulsyvus veiksmas, o pašalinęs viską, kuo gali save sužaloti, užtikrinsi, jog nepasielgsi skubotai ir neapgalvotai.
• Venk alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų, kai jautiesi blogai. Tai gali tik laikinai ir apgaulingai pagerinti būseną, o vėliau tik padidina tuštumos, kaltės, gėdos, vienišumo jausmus.
• Nepamiršk, jog tai, ką išgyveni šiuo metu, yra laikina būsena, ir kad ateityje viskas gali būti kitaip.
• Nebijok kreiptis pagalbos. Papasakok tėvams, mokytojui ar mokyklos psichologui apie savo išgyvenimus. Jie padės rasti reikiamą pagalbą. Nebijok kreiptis į psichologą, nes jis gali padėti tau rasti stiprybės ir būdų, kaip išgyventi šį sunkų periodą ir judėti pirmyn. Taip pat gali kreiptis tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nesvarbu, kokio amžiaus esi, atėjęs į gydymo įstaigą ir registratūroje pasakęs, kad turi minčių apie savižudybę ir tau reikia skubios psichologo konsultacijos, tą pačią dieną gausi pagalbą, o paskirtas atvejo vadybininkas suteiks informaciją dėl tęstinės pagalbos. Turėti minčių apie savižudybę – jokiu būdu nereiškia, kad tave patalpins į psichiatrinę ligoninę. Dažniausiai besikreipiantys asmenys yra tiesiog konsultuojami, jiems suteikiama emocinė parama ir padedama sudaryti savisaugos planą.

• Pirmiausia – neatstumk draugo, turinčio savižudiškų minčių, pakalbėk su juo, leisk jam išsikalbėti. Žiūrėk į tai rimtai, nebark, nemokyk, nesmerk, venk patarinėti, stenkis išklausyti.
• Jei iš pasikeitusio draugo elgesio įtari, kad jis turi minčių apie savižudybę, paklausk apie tai tiesiai – įrodyta, kad paklausimas nedidina savižudybės rizikos, o tik „suteikia leidimą“ kalbėti.
• Jei turi galimybę, pašalink iš galinčio nusižudyti aplinkos visas galimas priemones (ginklus, virves, vaistus) kiek tik įmanoma – tai sumažina riziką.
• Kiek įmanoma nepalik turinčio savižudiškų minčių vieno, vienatvė tas mintis sustiprina. Tačiau nepamiršk, kad draugo gyvenimas nėra tavo vieno atsakomybė, pasidalink savo įtarimais su patikimais suaugusiais.
• Paskatink papasakoti suaugusiems ir kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos.
• Būk budrus ir sek draugo būklę pasibaigus krizei, kadangi savižudiškos mintys gali pasikartoti.