Depresija yra psichologinis sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika arba tuštumos jausmu bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Dažniausiai šie požymiai trukdo kasdieniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų mokykloje bei santykiuose su draugais, šeima, mokytojais.
Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Kartais jie susiduria su situacijomis, kurioms nėra emociškai ir fiziškai pasiruošę, pavyzdžiui, tėvų skyrybomis, artimųjų netektimi, smurtu šeimoje, skurdu ar kitoms traumoms. Kai kuriais atvejais depresijos atsiradimą lemia genetika ir simptomai atsiranda be jokių aiškių priežasčių. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti sveikatos būklė, hormonų pokyčiai, visuomenės ir aplinkinių nuolatinis spaudimas ir įtaka bei neteisingi mąstymo modeliai.
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Daugeliu atvejų, gydymas būna veiksmingas ir jau po kelių savaičių pagerėja nuotaika, darbingumas, grįžta interesai ir gyvenimo džiaugsmas.
Jei tau tinka keli ar daugiau iš išvardintų simptomų ir jie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, gali būti, kad turi depresiją. Tokiais atvejais visada geriausia kreiptis į patikimą suaugusįjį – mokyklos psichologą, klasės auklėtoją ar tėvus. Jei nedrąsu kreiptis pagalbos, gali iš pradžių pakalbėti su Vaikų linijos arba Jaunimo linijos konsultantais, jie visada pasiruošę tave išklausyti ir padės apsispręsti, ką daryti toliau.
Nepamiršk, kad depresija yra išgydomas sutrikimas. Daugeliu atvejų, jau po kelių savaičių pagerėja nuotaika, darbingumas, grįžta interesai ir gyvenimo džiaugsmas.
Depresijos simptomus, jeigu jie nėra pernelyg stiprūs, gali palengvinti reguliarus fizinis aktyvumas. Tačiau jei sportas atima paskutines jėgas ir po jo jautiesi dar blogiau, reiškia, fizinis krūvis buvo per didelis. Padėti palengvinti simptomus taip pat gali kitos tave dominančios veiklos (muzika, filmai, knygos ir t. t .) bei nusistatytos dienotvarkės nuoseklus laikymasis.
Jei pastebėjai, kad tavo draugas ar klasiokas turi depresijos požymių, pasistenk su juo pakalbėti ir išklausyti. Paskatink kreiptis pagalbos į Vaikų liniją ar Jaunimo liniją arba pakalbėti su tėvais ar mokytojais. Svarbu prisiminti, kad žmogus, kovojantis su depresija, gali sunkiai komunikuoti su kitais, savo išgyvenimus ir skausmą išreikšti pykčiu. Būk kantrus, stenkis suprasti, kas provokuoja tokį draugo elgesį ir pasitrauk iš bręstančio konflikto.
