Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Post Type Selectors
Versija
neįgaliesiems

Teisiniai apribojimai

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.). Dažniausiai psichikos sveikatos būklė vertinama įsidarbinant (ar prieš įgyjant teises) ir profilaktinių patikrinimų, vykstančių tam tikru periodiškumu, metu.

 

Ribojimai nebebus taikomi arba yra stipriai sumažinti šiais atvejais:

  • Teisė vairuoti (neprofesionalus ir profesionalus vairavimas): nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos atveju ribojimai netaikomi
  • Asmens sveikatos priežiūros praktika (medicinos, slaugos, odontologijos, akušerijos, farmacijos specialistų, asmens sveikatos priežiūros įstatyme nurodyti specialistai): ribojimai netaikomi
  • Teisėjai: nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos atveju ribojimai netaikomi
  • Prokurorai: nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos atveju ribojimai netaikomi
  • Statutiniai pareigūnai: šiuo metu teisės aktai yra keičiami

Daugiau informacijos rasite žemiau.

* „Spręsti individualiai“ reiškia, kad asmuo (gydytojas), atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus (o ginčytinais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija), gali priimti individualų sprendimą leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdamas į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis.

Teisiniai ribojimai, taikomi B kategorijoms teisių vairuoti įgijimui, ginklo įsigijimui/laikymui bei įsivaikinimui, globai

Skirstymas pagal TLK Teisiniai ribojimai B kategorijos transporto priemonių vairavimui Teisiniai ribojimai ginklo įsigijimui/laikymui Teisiniai ribojimai įvaikinimui/globai
F00: Alzheimerio liga su demencija Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama
F01: Kraujagyslinė demencija Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama
F02: Demencija dėl kitų ligų (pvz., Parkinsono liga) Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama
F03: Neapibrėžta demencija Neleidžiama Neleidžiama Neleidžiama
F04: Organinis amnezinis sindromas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama* Neleidžiama esant F04.0–F04.9 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F05: Deliriumas, nesukeltas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama* Neleidžiama esant F05.0–F05.9 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F06: Kiti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo ar disfunkcijos Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama* Neleidžiama esant F06.0–F06.9 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F07: Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama* Neleidžiama esant F07.0–F07.9 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F09: Neapibrėžtas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama* Neleidžiama
F10: Alkoholio vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F10.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F10.4–F10.9, F10.4–F10.9, F10.0–F10.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F11: Opioidų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F11.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F11.4–F11.9, F10.0–F10.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F12: Kanapių vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F12.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F12.4–F12.9, F12.0–F12.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F13: Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F13.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F13.4–F13.9, esant F13.0–F13.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F14: Kokaino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F14.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F14.4–F14.9, esant F14.0–F14.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F15: Kofeino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus (išskyrus dėl kofeino vartojimo), išskyrus F15.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant –F15.4 - F15.9, esant F15.0–F15.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F16: Haliucinogenų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F16.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F16.4–F16.9, esant F16.0–F16.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F17: Tabako vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Leidžiama Leidžiama
F18: Lakų ir kitų inhaliuojamųjų medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F18.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F18.4–F18.9, esant F18.0–F18.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F19: Kitos psichoaktyviosios medžiagos arba kelių medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus, išskyrus F19.0 - sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F19.4–F19.9, esant F19.0–F19.3 – išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
F20: Šizofrenija Sprendžiama indvidualiai Neleidžiama esant F20.0–F20.9 Neleidžiama

* Kiekvienu individualiu atveju, kai pasveikstama nuo trumpalaikių simptominių psichikos sutrikimų, dėl galimybės įsigyti ar turėti ginklą sprendžia gydytojų konsultacinė komisija.

Šio sąrašo 1 punkte pateikiama formuluotė „sprendžiama individualiai“ reiškia, kad asmenys, atsakingi už fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, sveikatos tikrinimus gali priimti individualų sprendimą, atsižvelgdami į susirgimo sunkumą, remisijos kokybę, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, psichikos ir charakterio ypatumus, specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadas ir rekomendacijas, jeigu sprendimui priimti ar patikslinti reikalingos specializuotų gydymo įstaigų specialistų išvados ar rekomendacijos.

Specialybės, kurioms yra ribojamas darbas sergant
psichikos sutrikimais

Seimo priimtais pakeitimais atsisakyta šiuo metu įtvirtintų sveikatos reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims.

Atitinkamai atsisakyta ir periodinių kas penkerius metus vykdomų privalomų sveikatos patikrinimų. Atitinkami įstatymų pakeitimai įsigalioja nuo 2022 metų.

Įtvirtintas psichikos ligų diagnozių (bei kitų diagnozių) sąrašas – bendrosios kontraindikacijos, kurioms esant negalima dirbti.

Privaloma tikrintis prieš pradedant dirbti. Prieš sveikatos tikrinimą asmuo užpildo ir pasirašo Pretendento į teisėjus ar teisėjo garbės deklaraciją. Asmuo užpildo klausimynus, atlieka testus, skirtus jo psichologiniam vertinimui, kuris atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti.

Profilaktiniai patikrinimai kas 5 metus.

Reglamentuojantys teisės aktai:

Prokuroro sveikatą tikrina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK).

Įtvirtintas psichikos ligų diagnozių (bei kitų diagnozių) sąrašas – bendrosios kontraindikacijos, kurioms esant negalima dirbti.

Privaloma tikrintis prieš pradedant dirbti. CMEK gydytojas psichiatras privalo tikrinti, ar asmeniui, pateikusiam prašymą tarnauti prokuroru, ar prokurorui nebuvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Į formą Nr. 025/a įrašomi asmens, pateikusio prašymą tarnauti prokuroru, ar prokuroro atsakymai į klausimus, ar per pastaruosius 5 (penkerius) metus anonimiškai, privačiai nesigydė pas gydytojus psichiatrus. Savo atsakymus asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru, ar prokuroras patvirtina parašu.

Profilaktiniai patikrinimai CMEK kas 5 metus.

Reglamentuojantys teisės aktai:

Įtvirtintas psichikos ligų diagnozių (bei kitų diagnozių) sąrašas – bendrosios kontraindikacijos, kurioms esant negalima dirbti. Skirtingas reguliavimas naujiems priimamiesiems ir jau dirbantiems pareigūnams bei skirstoma į tris skiltis, priklausomai nuo funkcijų pobūdžio. Reglamentuojantys teisės aktai:

Įtvirtintas psichikos ligų diagnozių (bei kitų diagnozių) sąrašas – bendrosios kontraindikacijos, kurioms esant negalima dirbti.

Skirtingas reguliavimas naujiems priimamiesiems ir jau dirbantiems mašinistams ir darbuotojams kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu.

Reglamentuojantys teisės aktai:

Įtvirtintas psichikos ligų diagnozių (bei kitų diagnozių) sąrašas.

Skirtingi reikalavimai šaukiamiems į privalomąją pradinę karo tarnybą, tolesnei profesinei karo tarnybai, karo prievolininkams, šaukiamiems į privalomąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją ir kt.

Reglamentuojantys teisės aktai:

Priverstinis hospitalizavimas ir veiksnumo apribojimas

Priverstinis hospitalizavimas

Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jei asmuo nekelia grėsmės savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, prieš asmens valią hospitalizuoti ar gydyti Lietuvos įstatymai draudžia.

Priverstinį hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Jei reikia pratęsti, dėl to sprendžia teismas. 

Priimti sprendimą asmenį pristatyti į ligoninę, kad psichiatras galėtų įvertinti jo būklę, gali greitosios medicinos pagalbos specialistas, prireikus dalyvaujant policijai. Priverstinai hospitalizuojamam ir (ar) gydomam pacientui arba jo atstovui pagal įstatymą užtikrinamos teisės į:
  • išsamų informavimą apie sprendimą ir jo priežastis;
  • teismo sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo ar gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas;
  • galimybę dalyvauti teisme sprendžiant dėl pratęsimo, galimybę būti išklausytam;
  • antrinę teisinę pagalbą arba savo pasirinktą advokatą;
  • papildomą psichikos būklės įvertinimą, atliekamą trijų psichiatrų;
  • kitas teises, nurodytas Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Išsami tvarka nustatyta Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu ir aprašu .

Veiksnumo apribojimas

Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas. Į teismą dėl neveiksnumo arba riboto veiksnumo nustatymo gali kreiptis: asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ar rūpybos institucija ir prokuroras.

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas tam tikroje srityje, o pripažinus ribotai veiksniu tam tikroje srityje – rūpyba ir rūpintojas.

Išsami tvarka nustatyta Civilinio proceso kodeksu ir aprašu .

Psichikos būklės įvertinimas

Gydytojas psichiatras gali įvertinti asmens psichikos būklę ir siųsti greitosios medicinos pagalbos brigadą pristatyti pacientą į ligoninę ir tais atvejais, kai raštu gauna objektyvių duomenų apie asmens keliamą grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Šiuo atveju gydytojui psichiatrui turi nekilti abejonių dėl kreipimesi nurodytos informacijos teisingumo ir objektyvumo.

Tokį kreipimąsi raštu psichiatrui gali pateikti, įtarę psichikos ar elgesio sutrikimų požymių:

  • Policija ar socialinių paslaugų įstaigos atstovas;
  • Paciento sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jo nėra – vienas iš paciento tėvų (įtėvių), pilnamečių vaikų, pilnamečių brolių (seserų), pilnamečių vaikaičių arba senelių;
  • Aukščiau esantys asmenys negali teikti prašymo, jei pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba) – šiais atvejais kreipimąsi gali teikti paciento globėjas, rūpintojas arba atstovas pagal pavedimą.

Išsami kreipimosi ir jo įvertinimo tvarka .