Kuomet pasaulyje prasideda karo neramumai, baimė dėl savo bei artimųjų saugumo gali sukaustyti kiekvieną. Svarbu suprasti, kad didelis išgąstis, stresas ir nerimas šioje situacijoje yra normalus mūsų organizmo atsakas į kylantį pavojų ir gali padėti suaktyvinti mūsų organizmą. Tačiau nuolatinis budėjimo režimas, kai Lietuvoje karo veiksmai nevyksta, gali turėti neigiamų pasekmių.
Nerimas ir stresas šiuo itin sunkiu metu gali paveikti mūsų kūno reakcijas: padidinti mūsų kraujo spaudimą, pagreitinti kvėpavimą, sukelti raumenų įtampą, taip pat gali pasidaryti itin sunku sutelkti dėmesį, nukreipti mintis į kitą veiklą. Kūnas pasiruošia gintis, nors realiai gintis dar nėra nuo ko. Ilgai trunkančios tokios organizmo reakcijos išvargina ir gali net sukelti rimtų sveikatos sunkumų, tokių kaip galvos skausmai, širdies ar kvėpavimo sutrikimai, nemiga.
Dėl to šiuo metu yra itin svarbu pasirūpinti savo psichologine sveikata bei kylantį nerimą nukreipti tinkama linkme.
Pagalba sau
- Ribokite informacijos srautą. Kol kariniai veiksmai Lietuvoje nevyksta, nuolatinis naujienų tikrinimas ir karinių vaizdų iš kitų šalių žiūrėjimas gali sustiprinti mūsų nerimą bei stresą. Šiuo metu yra svarbu riboti naujos informacijos paiešką – nusistatyti tikslų laiką, kada ir kiek ilgai yra sekamos naujienos, pavyzdžiui tam skirti po pusvalandį ryte, per pietus ir vakare. Taip pat yra itin svarbu sekti tik oficialių šaltinių skelbiamą informacija, taip siekiant sumažinti dezinformacijos sklidimą ir išlaikyti racionalumą.
- Pasirenkite nepaprastajai padėčiai. Jaučiamą stresą ir nerimą gali padėti sumažinti pasirengimas nepaprastajai padėčiai – tai užtikrins didesnį kontrolės ir saugumo jausmą. Susidarius ekstremaliai situacijai, maisto bei vandens atsargos gali būti ribotos, todėl įsitikinkite, kad namuose turite maisto atsargų bent 72 valandoms, turite pasiruošę išvykimo krepšį ir sudarę šeimos planą. Detalesnę informacija apie pasiruošimą nepaprastajai padėčiai galite rasti čia.
- Kiek įmanoma palaikykite įprastą savo rutiną. Nors šiuo metu gali atrodyti sunku atlikti įprastas veiklas, tačiau įprasta kasdieninė veikla gali mums padėti nusiraminti ir pajausti didesnį kontrolės jausmą. Įvairios kasdieninės veiklos taip pat padės bent trumpam nukreipti savo mintis kitur ir sumažinti jaučiamą stresą ar nerimą.
- Pasirūpinkite savo fizine sveikata. Nuolat jaučiamas stresas ir nerimas gali paveikti ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą. Šiuo metu yra itin svarbu pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais, todėl atkreipkite dėmesį į sveiką savo bei savo šeimos mitybą, tinkamą miego rėžimą bei fizinį aktyvumą. Venkite alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Susiraskite Jums tinkamų atsipalaidavimo pratimų bei veiklų. Išgyvenant stipresnį stresą ar nerimą, nusiraminti gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, relaksacijos pratimai. Jeigu jums šiuo metu yra sunku susikaupti, tokius pratimus atlikti gali padėti specialistų parengti garso įrašai. Pratimus, skirtus streso mažinimui galite rasti čia. Jei žinote kitų jus atpalaiduojančių malonių veiklų, jos taip pat gali būti labai svarbios jūsų emocinės savijautos palaikymui. Nors situacija kelia daug rūpesčio, leiskime sau ir džiaugtis bei maloniai leisti laiką, kad pailsėtume nuo neramių minčių ir padėtume sau palaikyti emocinę pusiausvyrą.
- Palaikykite socialinius ryšius. Dabar yra itin svarbu palaikyti vieni kitus. Jeigu matote, kad jūsų artimajam šiuo metu yra itin sunku – nebijokite su juo tai aptarti, parodykite, kad esate pasirengę juos išklausyti ir paskatinkite pasirūpinti savimi.
- Įvertinkite savo galimybės padėti karo paveiktiems žmonėms. Šiuo metu parama karą išgyvenančių šalių piliečiams yra itin svarbi, todėl įvertinkite, kaip prie paramos galite prisidėti jūs. Galbūt individualiai negalime tiesiogiai pasipriešinti karo veiksmams, tačiau kiekvienas galime rasti, kaip vienu ar kitu būdu prisidėti prie pagalbos karo paveiktiems žmonėms. Galbūt tai oficialios informacijos platinimas, finansinė parama ar parama daiktais. Toks palaikymas gali padėti ne tik tiesiogiai paveiktiems asmenims, bet gali sumažinti ir jūsų pačių jaučiamą nerimą, suteikti didesnį kontrolės, bendruomeniškumo jausmą.
- Kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos. Jeigu ilgesnį laiką jaučiatės prastai, nebijokite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus psichologinės pagalbos linijomis internetu ar telefonu. Daugiau informacijos apie įvairias pagalbos galimybes rasite čia
Kaip bendrauti su bėgančiu nuo karo žmogumi?
Asmenys, išgyvenę itin didelį ir ilgai trunkantį stresą keliančią situaciją, pabėgę nuo karo į saugią valstybę gali reaguoti skirtingai. Pagaliau gavę atoslūgį nuo nuolatinės baimės, nerimo, sukilusių išgyvenimo instinktų, asmenys gali išlieti visas susikaupusias emocijas: pyktį, sielvartą, kaltę, bejėgiškumą, gėdą. Tačiau gali nutikti ir priešingai, asmuo gali nieko nejausti, būti visiškai apatiškas. Daugiau informacijos apie tai kaip bendrauti su žmogumi patyrusiu dideles nelaimes galite pasiskaityti šalia esančiose rekomendacijose.
Parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centru
