Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Suaugusiesiems simptomai yra mažiau ryškūs, kadangi asmuo išmoksta prisitaikyti. Šis sutrikimas priskiriamas prie lėtinių sutrikimų, darančių įtaką daugeliui asmens gyvenimo sričių.
Simptomų grupės
Prastas dėmesio koncentravimas (dėmesio sutrikimas): žmogui sunku sukaupti ir išlaikyti dėmesį, pasireiškia dažnas užmaršumas, išsiblaškymas, nuoseklumo neišlaikymas, neorganizuotumas, vėlavimas, daiktų išmėtymas, nuobodulio jausmas, jautrumas stresui, veiklos atidėliojimas, sudėtinga priimti sprendimus, atrodo, jog asmuo nesiklauso pašnekovo.
Hiperaktyvumas / impulsyvumas: perdėtas susijaudinimas, negalėjimas išsėdėti ramiai, kai iš asmens to tikimasi, tam tikrose situacijose ar atliekant monotonišką veiklą. Elgesys pasireiškia nekantrumu, kitų žmonių pertraukinėjimu, kai jie kalba, plepumu, neapgalvotais veiksmais, impulsyviais sprendimais santykiuose ir darbuose.
ADS turi pasireikšti bent dviejose iš svarbių sričių: socialinėje, šeimyninėje ar santykiuose, akademinėje ar profesinėje. Išvardinti simptomai neturi būti kito dominuojančio psichikos sutrikimo išraiška.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – vyraujant dėmesio sutrikimui (nedėmesingumui)
Asmuo patiria didelius sunkumus bandydamas sutelkti dėmesį, užbaigti užduotis ar laikytis taisyklių arba nuorodų ar taisyklių.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – vyraujant hiperaktyvumo / impulsyvumo sutrikimui
Asmens elgesys yra impulsyvus ir nenustygstantis vietoje. Tai gali pasireikšti, kaip nervingi judesiai, kitų žmonių pertraukinėjimas, nerviniai tikai.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, mišrus tipas
Asmuo patiria tiek dėmesio sutrikimo, tiek hiperaktyvumo / impulsyvumo simptomus.
Kas gali paskatinti ADS atsiradimą?
- Genetika – asmenys su ADS turi genų, atsakingų už dopamino metabolizmą, variacijas.
- Rizikos veiksniai nėštumo ir gimdymo periode – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, gimdymo trauma gali turėti įtakos ADS vystymuisi.
- Psichosocialiniai veiksniai – prasti šeimos santykiai, patirtas fizinis, psichologinis bei seksualinis smurtas, psichologinės traumos gali išprovokuoti šio sutrikimo atsiradimą.
- Smegenų struktūros pakitimai – deguonies trūkumas smegenyse ir lėtesnis metabolizmas padidina susirgimo riziką.
Profesionali pagalba
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, poros ar šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą.
- Gyvensenos įpročių keitimas – šiuo sutrikimu sergančiam žmogui būtinas rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.
- Psichoedukacija – šis etapas orientuotas į geresnį simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimą ir išteklių panaudojimo galimybes, yra aptariami kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.
- Palaikomoji psichoterapija – šis etapas orientuotas į adaptacijos išteklių nukreipimą, siekiant valdyti ADS. Stengiamasi pagerinti asmens organizacinius ir bendravimo įgūdžius, dirbama ties emocijų reiškimo pažinimu.
- Poros arba šeimos psichoterapija – esant tarpasmeniniams iššūkiams ir komunikacijos klaidoms, rekomenduojama santykių kokybės gerinimo terapija.
- Medikamentinis gydymas –vaistai sušvelnina ADS simptomus, nuotaikų svyravimus, pykčio protrūkius, žemą savivertę.
Nebijokite kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, šis sutrikimas turi būti gydomas nuosekliai ir su specialistų priežiūra.
- Kartu su gydytoju įvertinkite rizikos veiksnius savo aplinkoje ir kokį rizikingą elgseną reikia keisti
- Susikurkite rutinas ir jų laikykitės
- Subalansuotas fizinis aktyvumas ir sveika mityba gali labai stipriai pagerinti jūsų savijautą
- Išlaikykite pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio režimų
- Išmokite ir naudokite meditacijos, relaksacijos, kvėpavimo pratimus, jie gali palengvinti simptomus
Pirmieji ADS simptomai pasireiškia vaikystėje ir gali tęstis paauglystėje bei suaugusiame amžiuje. Išsiblaškymas, darbų atidėliojimas, nuotaikų svyravimai, pykčio protrūkiai, polinkiai rizikingam socialiniam elgesiui, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis gali būti ADS požymiai. Pastebėję tokį artimojo elgesį, paskatinkite jį kreiptis pagalbos. Laiku pradėjus gydymą lengviau padėti sergančiajam, sumažinti jo nemalonius pojūčius bei simptomus, ir pagerinti prisitaikymą prie aplinkos įgūdžius.
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Giedre Jonušiene
