Bipolinis sutrikimas

Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu – nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai, savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau negu pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai. Kartu su nuotaika svyruoja energijos lygis, aktyvumas, miegas, elgesys, sprendimų priėmimas ir sugebėjimas blaiviai mąstyti.

Negydomas bipolinis sutrikimas gali rimtai sutrikdyti žmogaus gyvenimą ir sukelti priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, santykių problemas, norą nusižudyti ar žaloti save, teisines ir finansines problemas, prastą funkcionavimą darbe ar mokykloje.

Bipolinio sutrikimo sukeliami simptomai

Manija – jos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos:

Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas – neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus.
Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas.
Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis.
Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti.
Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti.
Asmuo gali būti dirglus, piktas.
Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti.
Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus. Manijos epizodo metu gali pamiršti pavalgyti, atsigerti, nebesirūpina asmens higiena.
Neretai elgiasi impulsyviai – išleidžia pinigus, perka daug daiktų, kurie paskui pasirodo nereikalingi, pradeda verslus, pasiima paskolas, vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, užsiima nesaugiais lytiniais santykiais.

Hipomanija yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje:

Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.
Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus. Į nesėkmes stipriai nereaguoja.
Jaučiasi greičiau mąstantis ir galimai protingesnis už kitus.
Kiek sunkiau sekasi ilgai išlaikyti dėmesį ir pabaigti darbus iki galo, bet imamasi daug darbų ir projektų.
Pakankamai didelis darbų produktyvumas, taip pat būna polinkis leisti pinigus.
Poilsio reikia mažai, vakare nesijaučia labai pavargęs.
Gali būti padidintas seksualumas, draugiškumas, familiarumas, kas gali atrodyti iš šalies kiek neįprasta, tačiau neatrodo nenormalu.
Kartais vietoje euforijos, maloniai pakilios nuotaikos pastebimas dirglumas, emocijų nepastovumas.

Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.

Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai – atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija – prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu. Galimos pesimistinės, savęs nuvertinimo, savigraužos mintys bei mąstymas apie savo gyvenimo nutraukimą.

Bipolinio sutrikimo tipai

I tipas

I tipas yra diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą. Taip pat asmuo gali patirti hipomanijos arba depresijos epizodus prieš arba po manijos epizodo.

II tipas

II tipu sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius. Iki jų (ar tarp jų) – hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama. Be to, tai yra pageidaujama būsena, į kurią vėl norima sugrįžti, su kuria lyginama savijauta sergant depresija ir tada depresinė būsena išgyvenama dar sunkiau. Kol išsiaiškinama, kad tai bipolinis sutrikimas, o ne pasikartojanti depresija, gali praeiti ilgas laiko tarpas. Gydymo taktika sergant bipoliniu sutrikimu (tiek I, tiek II tipo) skiriasi nuo depresijos, todėl ši informacija yra labai svarbi.

Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą?

Genetika – jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
Biologiniai pakitimai – įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
Aplinka – traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims – nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos. Nuotaika gali svyruoti ir sezoniškai, priklausyti nuo metų laikų.

Profesionali pagalba

Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.

Yra daug veiksmingų medikamentinio gydymo ir psichoterapijos metodų, kurie padeda kontroliuoti simptomus, ir šis sutrikimas gali būti sėkmingai stabilizuojamas, jei pacientas yra motyvuotas gydytis, bendradarbiauja su profesionalais ir laikosi jų rekomendacijų.

Pagalba sau

Pagalba artimajam

Susipažinimas su savo sutrikimu gali padėti geriau valdyti situaciją, priimti teisingus sprendimus. Kuo geriau suprasite savo simptomus, tuo greičiau juos suvaldysite. Taip pat yra svarbu į pažinimo procesą įtraukti savo šeimą ir artimuosius.

Domėkitės savo liga ir jos gydymu, esant galimybei, dalyvaukite pacientų tarpusavio palaikymo grupėje
Stebėdami savo minčių ir nuotaikų pakitimus, galite suprasti, kaip juos lemia jūsų veikla, aplinka ir jūsų mintys, išmokti suprasti, kaip veikia nuotaikų ciklai, nuspėti pokyčius
Kovojant su bipoliniu sutrikimu, svarbus žingsnis yra rasti laiko atsipalaiduoti, sportuoti ir pagerinti miego kokybę
Kiti teigiami gyvenimo būdo pasirinkimai gali būti: sveikas maistas, alkoholio bei kofeino vartojimo apribojimas ir socialinis aktyvumas

Parengta bendradarbiaujant su gyd. Edgaru Diržiumi ir gyd. Ramune Mazaliauskiene

Mariaus istorija

Nuo euforijos iki nuopuolių kintantys emociniai šuoliai – bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus gyvenimo dalis. Aktorius Marius Repšys pasidalino savo vaikyste ir karjeros užkulisiais gyvenant su šia diagnoze, taip kviesdamas nebijoti kalbėti apie patiriamus psichikos sveikatos sunkumus.