Nerimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga. 

Dauguma žmonių, turinčių nerimo sutrikimą, patirdami nedidelius sunkumus, gali išlaikyti santykius su aplinkiniais ir efektyvią darbo veiklą. Tačiau galiausiai, nerimas pradeda dominuoti žmogaus mąstyme ir trukdyti kasdienei veiklai, darbui, mokslams, socialinei veiklai ar santykiams.

Simptomai:

Pasireiškia trijų grupių simptomai:

1. Stiprus nerimo jausmas, baiminga nuojauta, irzlumas, dėmesio koncentracijos stoka, miego problemos.
2. Raumenų įtampa, dėl ko pasireiškia negalėjimas nustygti vietoje, drebulys, negebėjimas atsipalaiduoti, galvos, nugaros ar raumenų skausmai, silpnumas arba nuovargis.
3. Fiziniai pojūčiai – padažnėjusi širdies veikla ir kvėpavimas, burnos džiūvimas, sustiprėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, virškinimo sutrikimai (sunkumas „po duobute“, skrandžio skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas).

Simptomai trunka ilgiau nei tris mėnesius.

Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę – pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.

Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:

• Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
• Skausmas krūtinėje
• Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
• Drebulys
• Prakaitavimas
• Karščio pylimas ar šaltkrėtis
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Tirpimas, dilgčiojimas
• Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
• Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos

Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.

Pagalba sau

• Nekovokite su savo pojūčiais – jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius – tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. 
• Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, – daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą. Galite pasiūlyti jam kvėpuoti kartu su jumis lėtai įkvepiant ir iškvepiant arba praveskite kvėpavimo treniruotę skaičiuodami ir vadovaudami žmogaus įkvėpimui ir iškvėpimui

Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais – vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos.

Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos – širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.

Pagalba sau

• Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
• Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
• Lankykite savitarpio pagalbos grupę – tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.

Pagalba artimajam

• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus. Jūsų emocijų protrūkis dar labiau sutrikdytų artimąjį, stenkitės nenurodinėti, kaip reikia elgtis, ir pats neatlikite jam nemalonių darbų

Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Vieni žmonės pernelyg yra susirūpinę konkrečia liga (pvz., kad jų galvos svaigimas reiškia gresiantį insultą), kiti apskritai bijo ligų, pvz., pasirodžius pranešimams apie tymus nebeišeina iš namų.

Simptomai:

• Dažnas arba nuolatinis savo kūno stebėjimas, ar neatsirado kokių nors sveikatos sutrikimo simptomų.
• Susirūpinimas, kad sergama sunkia liga.
• Perdėtas susirūpinimas dėl nereikšmingų simptomų ar kūno pojūčių.
• Dažnas kalbėjimas apie ligas.
• Labai lengvai kylantis stiprus nerimas dėl sveikatos, trunkantis didžiąją dienos dalį.
• Laiko praleidimas internete skaitant apie galimas ligas ir jų gydymą.
• Dažni vizitai pas gydytojus ir pakartotiniai tyrimų atlikimai. 
• Ramybės neradimas ar nusiraminimas tik trumpam, kai gaunami neigiami tyrimų rezultatai ar gydytojo konsultacijos, kurios patvirtina, kad ligų nebuvo rasta.

Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje. Nemaža dalimi sveikatos nerimui išsivystyti turi įtakos masinės informacijos priemonės, kuriose smulkmeniškai aptariamos viešų asmenų ligos ir mirtys.

Pagalba sau 

• Naudinga išmokti atsipalaidavimo ir streso valdymo technikų.
• Stenkitės neieškoti informacijos apie savo simptomus internete, pasitikėkite savo gydytojo išsilavinimu ir patirtimi.
• Dėmesį sutelkite į mėgstamą veiklą, pomėgius ar savanorystę.
• Venkite alkoholio ir narkotikų, kurie nerimą gali sustiprinti.
• Išmokite atpažinti, kurie kūno simptomai nerodo ligos, bet yra normalūs kūno pojūčiai.
• Reguliariai savo sveikatą tikrinkite šeimos gydytojo kabinete, su kuriuo aptarkite savo simptomus, reikalingus tyrimus bei specialistų konsultacijas ir stenkitės jų neviršyti.

 Pagalba artimajam

• Domėkitės, kas yra sveikatos nerimas ir raginkite domėtis sergantį asmenį, tik ne pernelyg plačiai.
• Skatinkite bendradarbiauti su gydytoju, klausti rūpimų klausimų. Apsilankykite kartu pas šeimos gydytoją. Po vizito dažnai paaiškėja, kad asmuo neteisingai suprato gydytojo žodžius ar kalbos pauzes. Jei buvote kartu, galėsite pasakyti, kaip tai išgirdote jūs.
• Nukreipkite jo dėmesį nuo ligų į pomėgius ar darbinę veiklą.
• Nestiprinkite asmens nerimo savo perdėtu rūpesčiu jo sveikata.

Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.

Specifinių fobijų rūšys:

• Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
• Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
• Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
• Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
• Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)

Pagalba sau

• Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę. Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
• Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
• Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę

Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams.

• Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros. Pagirkite vaiką už jo drąsą.
• Parodykite vaikui pavyzdį, kaip reikia įveikti baimes, kai susiduriate su situacijomis, kurių bijo vaikas, taip pat tose situacijose, kai jūs ko nors bijote pats.
• Jei baimės yra labai stiprios, atsikartojančios ir apribojančios gyvenimą, tikslinga kreiptis profesionalios pagalbos.