Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Post Type Selectors
Versija
neįgaliesiems

Savižudybė

Savižudybe yra vadinamas elgesys, kuriuo siekiama pasitraukti iš gyvenimo.

Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis, tarp kurių yra ne tik šeimos nariai, bet ir nusižudžiusį asmenį artimiau pažinoję žmonės. Dažniausiai asmuo, kuris galvoja apie savižudybę, aplinkiniams siunčia ženklus apie savo ketinimą. Į bet kokias žmogaus mintis apie savižudybę arba jam nebūdingą nuotaiką ar elgesį reikia atkreipti dėmesį, bandyti ieškoti kontakto su žmogumi, stengtis jo išklausyti bei padėti rasti profesionalią pagalbą.

Savižudybės priežastys

Savižudybė – tai daugelio veiksnių poveikio padarinys. Tarp jų yra išskiriami genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai, dažnai apsunkinti traumos ar praradimo.

Kad ir kas sąlygotų savižudybę, pirmiausia tai suprantama kaip psichologinė problema. Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tad pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Vis dėlto asmenys, kurie bandė žudytis, dėl profesionalios psichologinės pagalbos sugeba išspręsti daugelį problemų ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.

 

Rizikos veiksniai

Nėra vienos savižudybės priežasties. Neatsiejamas savižudybės rizikos veiksnys yra praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais ir t.t..

  • Savižudybių riziką padidina ankstesni savižudybės bandymai
  • Didesnę riziką nusižudyti patiria nusižudžiusių artimieji, dėl netekties išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą, taip pat dėl to, kad dažnai dėl vyraujančios stigmos vengia kreiptis psichologinės pagalbos
  • Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką nusižudyti patiria psichikos sveikatos arba priklausomybės ligomis sergantys asmenys, taip pat asmenys, turintys įgimtų ar įgytų fizinių sutrikimų, ligų ar jas lydinčio lėtinio skausmo.
  • Dėl socialinio modeliavimo gali būti stebimas „užsikrėtimo savižudybe“ reiškinys. Neretai nusižudžiusių artimieji dėl stigmos ir gėdos vengia kalbėti apie netektį bei savo reakcijas į ją


Retais atvejais savižudybė būna impulsyvus, neapgalvotas veiksmas. Dažniausiai prieš bandymą nusižudyti seka ilgas procesas.

Mintys apie savižudybę gali lankyti žmogų ne vienerius metus, ypač krizių periodais. Mąstoma, kad savižudybę galima pasirinkti kaip galimybę nutraukti kančią. Mintys gali suaktyvėti, o kai kada – visai išnykti.

Vystantis procesui, savižudiškos mintys virsta savižudiškais ketinimais, kai apgalvojami galimi savižudybės būdai, kartais – kas bus po jo mirties.

Renkamasi vienas būdas, apgalvojamas savižudybės planas, vieta, laikas ir kitos detalės. Šiuo laiku savižudybės rizika yra labai didelė.

Apsisprendus nusižudyti, nuotaika gali atrodyti net pagerėjusi, žmogus grąžina skolas, tvarko kitus senus reikalus, lanko artimuosius ar kitaip atsisveikina, rašo atsisveikinimo laišką.

Galiausiai seka savižudiškas veiksmas.

Gresiančios savižudybės požymiai

Požymiai ne visais atvejais yra pastebimi. Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo, ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti.

Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:

  • kad nenori gyventi
  • kad mirtis būtų geriausia išeitis
  • kad yra našta kitiems
  • kad nėra gyvenimo prasmės
  • kad geriau būtų užmigti ir nepabusti
  • kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga
  • kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą
  • jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“
  • bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi. Netikėkite paplitusiu mitu, kad „iš tikrųjų galvojantys apie savižudybę apie tai nekalba“, nes tai nėra tiesa, dauguma nusižudžiusių apie tai buvo artimiesiems bent užsiminę
  • Atkreipkite dėmesį, jei asmuo įsigyja savižudybės įrankį (virvę, ginklą, kaupia vaistus ir kt.), taip pat jei užbaigia svarbiausius darbus, rašo testamentą, grąžina skolas, atsisveikina

 

Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę. Pagaliau – pasikonsultuokite su profesionalu ir pasidalinkite savo abejonėmis.

Parengta bendradarbiaujant su gyd. Zita Alseikiene, gyd. Ramune Mazaliauskiene, prof. Nida Žemaitiene, Valija Šap

Profesionali pagalba

Visa profesionali pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais

Pagalbos žemėlapis

Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje

Covid-19

Rekomendacijos vaikams ir suaugusiems, specialistams ir organizacijoms

Teisių ribojimai

Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais

Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.