Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ja susergama jauname amžiuje: vyrai dažniausiai suserga 20–25 metų, moterys – 20–30 metų.
Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės. Vėliau, po pradinių simptomų, palaipsniui išryškėja pozityvieji ir negatyvieji šizofrenijos simptomai.
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Dažniausiai tai:
Šie simptomai sukelia sunkumus kasdieninėje veikloje, auga asmens izoliacija ir atsiribojimas nuo visuomenės, darosi vis sunkiau išlikti savo akademinėje ar darbinėje veikloje.
Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šis sutrikimas pasireiškia, kai žmogaus gyvenime susideda įvairios genetikos, aplinkos poveikio arba patirto labai didelio streso ar psichologinių traumų, ypač vaikystėje, veiksnių kombinacijos.
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Svarbu žinoti, kad nepaisant vis dar stiprios stigmos, susijusios su šiuo sutrikimu, šizofrenija gali būti efektyviai gydoma, pasiekiant pacientą tenkinančių rezultatų.
Pirmiausia, prisiminkite universalų medicinos principą – ligos, pradėtos gydyti ankstyvose stadijose, daug lėčiau progresuoja bei didėja tikimybė sulaukti gerų gydymo rezultatų. Svarbiausi pagalbos sau principai yra reguliarus gydymasis, socialinė veikla, sveika gyvensena. Neturėkite iliuzijų išgyti per kelis mėnesius, nes sutrikimo eiga gali turėti kelių ar keliolikos metų trukmę.
Suraskite psichikos sveikatos priežiūros specialistą, kuriuo galite pasitikėti. Būkite su juo atviras ir išsakykite net ir keisčiausius savo išgyvenimus ar simptomus. Laikykitės gydymo rekomendacijų, o jei kas nors vaistų veikime, jų formoje ar paskyrimo būde jūsų netenkina, aptarkite tai su specialistu.
Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums sukelia stresą. Jei žinote, kad jūsų laukia įtampą keliantis įvykis, tinkamai tam pasirenkite. Dažniausi streso sukėlėjai: esminiai kasdienės veiklos pokyčiai, išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba jo netektis, svarbios sukaktys, gimtadieniai ir atostogos, nauji išbandymai ir galimos nesėkmės, naujos patirtys ir sėkmė, artimos draugystės užmezgimas, artimo žmogaus liga ar jo sveikatos pablogėjimas. Stebėkite, kokius jausmus jums sukelia vieni ar kiti įvykiai, net ir džiugūs, netikėti įvykiai irgi yra stresas, nors ir su „pliuso ženklu“. Išsiaiškinkite, kas padeda įveikti streso sukeltą įtampą. Galbūt tai yra pomėgis ar maloni, raminanti veikla, apmąstymai vienumoje, pokalbis su artimu žmogumi ar specialistu, vaistų dozės padidinimas, relaksacija ar kita atpalaiduojanti veikla, mankštos.
Kaip valdyti atkrytį? Daugelis žmonių gali atpažinti pirmuosius atkryčio simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Stenkitės atkreipti dėmesį į pirmuosius atkryčio požymius:
| Pastebėję atkryčio požymius, imkitės šių veiksmų:
|
Jeigu įtariate ar jau žinote, kad jūsų artimasis serga šizofrenija ieškokite patikimos informacijos apie šį sutrikimą. Jei yra galimybė – dalyvaukite kursuose, mokymuose, skirtuose asmenims, kurių artimieji serga šiuo sutrikimu.
Nesistenkite artimajam įrodyti savo „tiesos apie realybę“, aktyviai neigti liguistų išgyvenimų egzistavimo, bet ir nepatvirtinkite jų egzistavimo. Neturėdami aiškaus atsakymo geriau palikite šiuos klausimus psichikos sveikatos specialistams.
Stenkitės kartu su artimuoju ieškoti veiklos, kuri jam būtų įdomi ir patraukli, tai gali būti sportas, meno būreliai, savitarpio pagalbos susirinkimai, religinė bendruomenė ir t. t. Motyvuokite artimąjį tvarkingai, nuosekliai, pagal gydytojo paskyrimą, vartoti vaistus.
Bendraudami su sergančiu artimuoju, vadovaukitės šiomis taisyklėmis:
Parengta bendradarbiaujant su gyd. Mindaugu Šablevičiu ir gyd. Ramune Mazaliauskiene
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
