Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai, socialiniai bei psichologiniai pokyčiai. Moteris tampa motina, atsiranda nauji uždaviniai ir iššūkiai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, kitus, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku.
Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:
Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų.
Pogimdyminės melancholijos simptomai:
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.
Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo svarbu nekelti per didelių lūkesčių, duoti sau laiko atsigauti ir prisitaikyti prie naujos rutinos.
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10–15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4–10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22–24 proc. pagimdžiusių moterų.
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Depresijos po gimdymo simptomai:
Ilgą laiką negydoma, depresija po gimdymo gali virsti ilgalaike ar pasikartojančia depresija, pakenkti poros santykiams ir padidinti savižudybės grėsmę. Mamai negaunant reikiamos pagalbos, didėja rizika susirgti depresija ir tėčiui.
Tyrimai rodo, jog depresija po gimdymo sergančių mamų (ypatingai, jei laiku nesikreipiama pagalbos) vaikams didėja tikimybė patirti raidos, emocinių ar elgesio problemų
(miego ir valgymo sunkumai, mažesnis atsparumas stresui, psichikos sveikatos sunkumai vėlesniame amžiuje ir kita).
Artimiesiems pastebėjus mamai pasireiškusius depresijos po gimdymo simptomus, svarbu į juos žiūrėti rimtai, paskatinti kreiptis į specialistus ar padėti užsiregistruoti konsultacijai.
Savipagalba, teigiami gyvenimo būdo pakeitimai gali būti naudingi daugeliu atvejų, taip pat ir tuomet, kai žmonės patiria emocinį stresą, nuovargį arba susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.
Svarbu anksti atpažinti depresijos po gimdymo pradžią ir laiku kreiptis į specialistus bei ieškoti psichologinės, psichoterapinės, o prireikus – ir psichiatrinės pagalbos.
Prašome pasirinkti vieną atsakymą, kuris labiausiai atspindi Jūsų savijautą per pastarąsias septynias dienas.
Sunki būklė, kurią įprastai pastebi artimieji ir aplinkiniai. Dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi nedelsiant gauti specialistų pagalbą. Pogimdyminę psichozę galima atpažinti iš:
Pastebėjus pirmuosius simptomus nedelsiant kreiptis į gydytoją psichiatrą ar skambinti 112 arba vykti patiems į artimiausią psichiatrijos stacionarą.
Intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimą galima atpažinti iš:
Išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Potrauminį streso sutrikimą galima atpažinti iš:
Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą.
Nėščios ir pagimdžiusios moters emocinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip fizinė. Šiuo laikotarpiu svarbu atpažinti savo emocijas ir žinoti, kaip padėti sau.
Judėjimas. Nerimas kūną kausto, o vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda kūną išjudinti. Judėdami mažiname jaučiamą įtampą.
Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą „viskas yra gerai“.
Mityba. Kūnui patiriant didelius pokyčius, svarbu tinkamai juo pasirūpinti: laikytis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai skysčių ir palaikyti omega-3, vitaminų ir mikroelementų balansą.
Adekvatūs lūkesčiai sau. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti savo gyvenimą tarsi iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus.
Artimųjų pagalba. Artimųjų pagalba ir supratimas šiuo ypač jautriu laikotarpiu yra gyvybiškai svarbūs. Ypač svarbi pagalba nakties metu ir dalinantis kūdikio priežiūros pareigomis, kad mama gautų pailsėti ir pamiegoti.
Santykiai. Šilti ryšiai su artimaisiais ir draugais, moterų grupės, mamų ratai sukuria bendrystės jausmą, galimybę dalintis ir gauti palaikymo.
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.
Visuomenės sveikatos biurai – psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
Psichikos sveikatos centrai – medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
Bendruomeniniai šeimos namai – kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. Kontaktai: metodiniscentras.lt/kompleksines-paslaugos.
Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, konsultacinė pagalba telefonu, prireikus psichologų komandos pagalba – vietoje tel. 1815 I–V 8–20 val., kriziukomanda.lt.
Būtinoji pagalba. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
Tėvų linija – psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Tel. 8 800 90012 I–V 9–13 val. ir 17–21 val., tevulinija.lt.
Pagalbos moterims linija – emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. Tel. 8 800 66366 visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt.
Mamos linija – anoniminė emocinė parama el. laiškais, skirta mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją: laiskaimamai@mamoslinija.lt, mamoslinija.lt.
Ankstukų pagalbos linija – parama ir pagalba šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio. Tel. +370 612 03800 visą parą, ankstukai.lt.
Neišnešiotukų pagalbos linija – paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio. Tel. +370 699 80008, padeduaugti.lt.
Kitų emocinės pagalbos linijų kontaktus rasite čia: https://pagalbasau.lt/gaukpagalba.
Krizinio nėštumo centras – kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. Tel. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
Asociacija „Gandras“ – kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
„Tu esi“ – informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai – nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Kiekvienoje savivaldybėje, tel. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
„Caritas“ motinos ir vaiko globos namai – savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g. 12, Vilnius, tel. +370 5 2121653, vilnius.caritas.lt.
Dulų asociacija – individuali emocinė ir fizinė pagalba moterims ir šeimoms nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo, dula.lt.
„Drauge“ – savanorių ilgalaikė emocinė parama tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų ar jų besilaukiantiems ir šiuo metu išgyvenantiems sunkų etapą, programadrauge.lt.
„Mama mums rūpi“ – depresijos po gimdymo prevencija, informacija, paskaitos, mamų bendruomenių kontaktai visoje Lietuvoje, mamamumsrupi.lt.
„Namų mama“ – nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje, namumama.lt.
„Galių dėžutė“ – informacija tėvams, kurių šeimoje gimė ypatingas vaikas, galiudezute.lt.
Nėštumo kalendorius – atmintinių leidiniai nėščiosioms ir tėvams, nestumokalendorius.lt.
„Kalba mamos“ – tinklalaidės apie motinystę, mamų bendruomenė, kalbamamos.lt.
Egzistuojanti pagalba, susidūrus su emociniais sunkumais ar psichikos sutrikimais
Visos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vienoje vietoje
Rekomendacijos mažiausiems ir didžiausiems, specialistams ir organizacijoms
Viskas apie teisių ribojimus sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
