Mamos emocinė sveikata

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto – sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis.

Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.

Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:

• Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų – šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas – natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos
  kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau. Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį – mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas – šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai. Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų – būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus,
  vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
• Kultūriniai veiksniai. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Tokioje aplinkoje motiniškas instinktas duoti vaikui geriausia kelia kaltės, nepakankamumo jausmą.

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų.

Pogimdyminės melancholijos simptomai:

• Nerimas
• Nuotaikos pokyčiai
• Irzlumas
• Liūdesys
• Prislėgtumas
• Verksmingumas
• Nemiga
• Užsisklendimas
• Nekantrumas
• Energijos, motyvacijos stoka
• Apetito pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija

Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.

Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo svarbu nekelti per didelių lūkesčių, duoti sau laiko atsigauti ir prisitaikyti prie naujos rutinos.

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10–15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4–10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22–24 proc. pagimdžiusių moterų.

Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija – galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Taip pat pastebima, jog mamai negaunant reikiamos pagalbos didėja depresijos rizika ir tėčiui.

Tyrimai rodo, jog depresija po gimdymo sergančių mamų (ypatingai, jei laiku nesikreipiama pagalbos) vaikams didėja tikimybė patirti raidos, emocinių ar elgesio problemų (miego ir valgymo sunkumai, mažesnis atsparumas stresui, psichikos sveikatos sunkumai vėlesniame amžiuje ir kita).

Artimiesiems pastebėjus mamai pasireiškusius depresijos po gimdymo simptomus, svarbu į juos žiūrėti rimtai, paskatinti kreiptis į specialistus ar padėti užsiregistruoti konsultacijai.

Savipagalba, teigiami gyvenimo būdo pakeitimai gali būti naudingi daugeliu atvejų, taip pat ir tuomet, kai žmonės patiria emocinį stresą, nuovargį arba susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.

Nors depresija po gimdymo nutinka dažniausiai, tuo metu gali atsirasti ir kitų sutrikimų.

Pogimdyminė psichozė

Pogimdyminė psichozė – sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą.

Pogimdyminę psichozę galima atpažinti iš:

• kliedesių: aplanko mintys, kurios nėra tiesa;
• haliucinacijų: pradedama regėti, girdėti ar užuosti dalykus, kurių nėra;
• stipriai pakitusios psichikos būsenos: pastebima itin pakili nuotaika, perdėtas energingumas arba depresiškumas, užsidarymas savyje;
• paranojos ir chaotiško, nenuoseklaus elgesio.

Pastebėjus pirmuosius simptomus nedelsiant kreiptis į gydytoją psichiatrą ar skambinti 112 arba vykti patiems į artimiausią psichiatrijos stacionarą.

Nerimo sutrikimas

Nerimo sutrikimas – intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimą galima atpažinti iš:

• irzlumo, įtampos, baimės ir nerimo jausmų, kurie „užvaldo“ mąstymą ir elgesį: pasikartoja nerimą keliančios mintys, vengiama tam tikrų situacijų, norisi viską kontroliuoti, sunku sutelkti dėmesį, nepavyksta atsipalaiduoti
• įvairių fizinių simptomų: sutrinka miegas, apetitas, pagreitėja širdies ritmas, atsiranda oro trūkumas, pykinimas ar vėmimas.

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Potrauminį streso sutrikimą galima atpažinti iš:

• nuolat išgyvenamo trauminio įvykio: pasireiškia įkyrios mintys, prisiminimai ar košmarai apie traumą;
• vengimo visko, kas primena traumą;
• nuolatinio jaudulio, budrumo būsenos;
• patiriamos slogios nuotaikos ir nelaimingumo jausmo.

Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą.

Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Arba ieškokite paramos kitais būdais: www.tuesi.lt – informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam.

Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti – ne tik mintis, bet ir kūną.

Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.

Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą – „viskas yra gerai“.

Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.

Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.

Kitų  pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.