Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Versija
neįgaliesiems

Mano partneris vartoja

Žalingas vartojimas gali sukelti nemalonumų ne tik pačiam vartojančiam asmeniui, bet ir šeimos nariams. Šios bėdos gali būti įvairios: sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, iššūkiai santykiuose ar daugiau įsipareigojimų ir sunkumų rūpinantis vaikais.

Kaip atpažinti, ar partneris vartoja per daug alkoholio?

  • Jis dažnai turi stiprų potraukį ir norą vartoti alkoholį
  • Jam sunkiai sekasi kontroliuoti išgeriamą kiekį ir sunku sustoti
  • Jis slepia šį įprotį nuo draugų ir šeimos
  • Jis yra irzlus, liūdnas ir patiria daugiau streso arba sunkiai priima sprendimus, jei kurį laiką nevartoja alkoholio

Jei parteris nuolat žalingai vartoja alkoholį, tikėtina, kad tai paveikia ir jūsų santykius. Visgi, labai svarbu nekritikuoti ir nekaltinti – verčiau pasvarstykite, kaip galėtumėte pasikalbėti su savo partneriu ramiu, užjaučiančiu balsu apie vartojimą ir apie tai, kaip vartojimas paveikia ir jus. Keletas patarimų:

  • Susiplanuokite, ką norėtumėte pasakyti partneriui
  • Pasirinkite tinkamą laiką, kai partneris yra sąmoningas ir blaivus – tokioje būsenoje bus lengviau reaguoti į jūsų išsakytus žodžius
  • Venkite pykčių – galbūt tai netinkamas metas, tuomet pabandykite vėliau dar kartą.

Galbūt pokalbį pradėti jums padės šios įžangos:

  • Aš esu sunerimęs (-usi) dėl to, kaip tu kartais elgiesi, kai esi išgėręs…
  • Aš pastebėjau, kad tu jautiesi liūdnas / pavargęs / depresyvus, kai išgeri per daug…
  • Aš pastebiu, kad dažnai po alkoholio vartojimo, tu jautiesi prastai ir aš nenoriu, kad tu taip jaustumeisi
  • Galbūt verta pabandyti vartoti šiek tiek mažiau – galbūt ir tu geriau jausiesi?
  • Galbūt galėtume kartu praleisti savaitgalį be alkoholio?
 

Svarbu žinoti, kad žalingo vartojimo neigimas yra dažnas reiškinys. Tokiu atveju, jūsų partneris gali neigti, kad jam reikia pagalbos, nepripažinti, kad problema egzistuoja, ar meluoti. Svarbu, jog jūs įvertintumėte riziką, ar yra saugu kalbėtis su partneriu. Pavyzdžiui, jei pastebite agresyvų elgesį, saugiau tokį pokalbį pradėti ne dviese, o su daugiau šeimos narių ar profesionalioje aplinkoje – galbūt pas psichologą, medicinos įstaigoje ar kitoje saugioje vietoje.

Nepriimkite asmeniškai neigiamų reakcijų. Gali prireikti kelių bandymų pradėti atvirą pokalbį su savo partneriu apie jo gėrimą. O galbūt teks pradėti vis iš naujo ar sulaukti partnerio neigimo. Duokite partneriui laiko ir erdvės, kad jis susitaikytų su jūsų rūpesčiais ir pradėtų pats suvokti problemą.

Taip pat pokalbio metu įdėmiai klausykitės: nepertraukite, pasistenkite išklausyti, kaip jaučiasi partneris, galbūt išgirsite, dėl kokių priežasčių kyla noras vartoti alkoholį.

Gali nutikti ir taip, kad partneris ir toliau neigs egzistuojančią problemą, nebus linkęs su jumis kalbėtis ir priimti pagalbos. Tokiu atveju, rekomenduojama nepykti, neteisti, elgtis empatiškai ir supratingai. Priklausomybė – tai liga, galbūt jūsų partneris nebegali pats kontroliuoti šios ligos ir jam yra reikalinga profesionali pagalba.

Kaip jūs galite padėti savo partneriui:

  • Paskatinkite jį apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jei jūsų partneris vartoja kokius nors vaistus, perspėkite gydytoją ir pasirūpinkite, kad partneris suprastų alkoholio ir vaistų sąveiką, bet kokią potencialią žalą
  • Paskatinkite gerti daug vandens, tokiu būdu jūsų partneris išvengs dehidratacijos
  • Paskatinkite rūpintis savo mityba. Reguliarus alkoholio vartojimas gali pakenkti vitaminų ir kitų svarbių medžiagų įsisavinimui ir ilgainiui – sukelti ligas
  • Pasistenkite išlikti pozityvūs, tikėkite, kad jūsų partneris gali pakeisti savo elgesį. Suprantama, kad bus sunku, tačiau pabandykite palaikyti partnerį ir pagirti, kai daromas nors ir mažiausias progresas
 

Jūsų įsitraukimas ir palaikymas gali paskatinti partnerį kreiptis pagalbos ir padėti jam jaustis saugesniam, palaikomam. Nenusiminkite ir, svarbiausia, nekaltinkite savęs, jei jums to padaryti nepavyko. Tai ne jūsų kaltė. Gali būti, kad jau keletą, o gal net ir keliolika metų bandote padėti savo partneriui mesti vartoti, tačiau matote, kad situacija nesikeičia, o galbūt suprantate, jog šie procesai įsibėgėjo ir kontrolė nebėra jūsų rankose. Jei jaučiatės išsekę, jūs galite leisti sau atsitraukti nuo šios situacijos. Jei nebežinote nuo ko pradėti ir jums reikia patarimo apie prieinamą pagalbą, užsukite čia.

Gali skambėti paradoksaliai – juk jūs viską darote iš meilės ar rūpesčio – tačiau jūsų elgesys, kai dangstote partnerį, neleidžia jam išgyventi neigiamų vartojimo pasekmių. Pavyzdžiui, galbūt jūs po nakties, kai partneris vartojo, skambinate ir pateisinate jo neatvykimą į darbą ar duodate pinigų, už kuriuos partneris vėl pirks alkoholio. Gali būti sunku nustoti prisiimti atsakomybę už partnerį, tačiau tai stipriai prisidėtų prie jūsų partnerio noro keistis. Jūsų partneriui reikia patirti savo vartojimo pasekmes.

Ne paslaptis, jog didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų žalingų ir net pavojingų pasekmių nugula ne ant jo paties, o ant artimųjų. Svarbiausias iššūkis, tenkantis paveiktiems šeimos nariams – atpažinti kopriklausomybę ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę.

 

Labai svarbu nustatyti aiškias ribas. Jos parodys partneriui, jog jūs esate du atskiri žmonės su savo atskirais emociniais ir fiziniais poreikiai. Tai leis formuoti pagarbesnius santykius. Pavyzdžiui, paaiškinimas, kokio elgesio jūs netoleruosite – kad nebedangstysite partnerio, nedirbsite darbų už jį, leis aiškiau suprasti, kaip reikia elgtis su jumis. Tai yra sveikų santykių pagrindas.
Nustatydami ir elgdamiesi pagal išsakytas ribas, stenkitės išlikti ramūs ir nuoseklūs. Laikykitės savo nuomonės ir venkite perdėtų aiškinimų, kodėl taip elgiatės, priekaištų ar gynimosi.

Pavyzdžiui, efektyviau sakyti „dabar eisiu namo – man nepatinka būti šalia tavęs, kai vartoji alkoholį“, nei įpykti ir sakyti, kad „negaliu patikėti, kad tu ir vėl geri! Kiekvieną kartą susiduriu su tuo pačiu dalyku. Aš daugiau to nebenoriu!“. Turbūt galite nuspėti, kad tokie pasakymai tik iššauks pyktį.

Svarbu atsiminti, kad ribų nustatymas – tai nėra bandymas kontroliuoti ar noras pakeisti kitą žmogų. Ribų nustatymas yra parodymas, kaip jūs norite, kad su jumis būtų elgiamasi, savisauga chaotiškose ar pavojingose situacijose ir kelias į sveikesnius santykius.

Kaip suprasti, ar jums kyla problemų nustatant ribas?

  • Galvojate, kad sakyti „ne“ yra egoistiškas poelgis
  • Jaučiate baimę sakyti „ne“, kadangi tai gali įžeisti, įskaudinti
  • Jaučiate baimę, kad ribos nubrėžimas gali sugriauti santykius
  • Atsisakydami daryti paslaugą jaučiate kaltę
  • Jaučiate nerimą, jog ribų nustatymas gali paskatinti artimąjį vartoti
 

Jei dauguma šių punktų jums tinka, ribų nustatymas jums nėra lengvas procesas. Visgi, tai itin svarbus žingsnis sveikų santykių link.

Kaip atpažinti, jog ribos yra peržengtos?  

  • Dažnai jaučiate pyktį 
  • Jaučiatės pavargę 
  • Jaučiatės išsekę, prislėgti 
  • Prieš jus naudojamas psichologinis ar fizinis smurtas 

Kaip paskatinti partnerį kreiptis pagalbos?

Svarbu suprasti, jog pirmiausia jūs turėtumėte pasirūpinti savimi ir savo vaikais, jų fiziniu bei emociniu saugumu. Tik pasirūpinę savimi, emociškai pasiruošę ir nusiteikę jūs galite stengtis padėti savo partneriui.

Galite paskatinti partnerį kreiptis pagalbos:

  • Pasisiūlykite jį lydėti į gydytojo, savipagalbos grupės susitikimus, ar specialistų konsultacijas ar konsultavimo sesijas
  • Skatinkite kreiptis į emocinės paramos linijas
  • Sudarykite su partneriu konkretų planą, nurodydami, kaip jis galėtų keisti savo elgesį
  • Savo partnerį galite paskatinti atlikti alkoholio vartojimo testą. Jei jis atsakys nuoširdžiai, tai gali padėti suprasti priklausomybės riziką
 

Sveikimas yra nuolatinis, ilgas procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. Jei partneris kreipsis pagalbos, jo lauks daug naujų iššūkių. Jam tektų išmokti gyventi kitaip, mokytis spręsti iškilusias problemas be alkoholio vartojimo.

Atkryčiai sveikimo kelyje pasitaiko itin dažnai ir jei taip nutinka, nenusiminkite ir, svarbiausia, nekaltinkite savęsPartnerio sveikimas gali paveikti ir jus bei jūsų santykius. Svarbu suprasti, jog kartais visa tai išgyventi jums gali būti labai sunku, jūs galite jaustis pavargę, išsekę. Tačiau tokia būsena neturi tęstis – jūs galite padėti ir sauPagalbą suteikti jums gali kvalifikuoti specialistai, kurie, geriau susipažinę su jūsų dabartine situacija, konsultuos ir palaikys jus viso proceso metu.

Pagalba sau

Gyventi su partneriu, kuris vartoja žalingai ar yra priklausomas, gali būti labai sunku ir varginti emociškai. Pasirūpinti savimi yra ne mažiau svarbu nei ieškoti pagalbos savo mylimam žmogui. Pasirūpinę savo emocine ir fizine sveikata, jūs netiesiogiai galite padėti mylimam partneriui. Tačiau, jei jaučiate, jog viską išbandėte ir artimasis nesutinka kreiptis dėl gydymo, o jus tai veikia pernelyg stipriai – turite pasirinkimą atsitraukti nuo santykių ir paleisti prisiimtą atsakomybę už vartojantį asmenį. Prisiminkite, kad ir jūs nusipelnėte paramos ir pagalbos, kurią galite rasti čia.

Bandydami kontroliuoti kažkieno veiksmus, paprastai tikriausiai nusiviliate, nes to padaryti dažnai nepavyksta. Svarbu suprasti, jog jūs negalite pakeisti ar kontroliuoti kitų žmonių, o toks bandymas galimai sukels susierzinimą ir nusivylimą, nes jūsų pastangos neturėjo jokio efekto. Šios emocijos gali priversti jus jaustis beverčiais arba pasiryžusiais dar labiau stengtis ir pradėti ciklą iš naujo.

Kaip galite sustabdyti šį elgesį?

Prisiminkite, jog kontroliuoti galite tik save. Jūs esate atsakingas tik už savo elgesio ir reakcijos valdymą. Jūs neatsakote už savo partnerio ar kieno kito elgesį.

Nustojus kontroliuoti kitus, reikia priimti neapibrėžtumą, o kartais ir nežinomybę. Viskas priklauso ne tik nuo jūsų – niekas nežino, kokia bus ateitis. Pasistenkite priimti šią neapibrėžtumo būseną ir susitelkti ties savo gyvenimo, jausmų ar reakcijų, o ne kitų asmenų kontrole. Visgi, psichologai pastebi, kad kai keičiame save, tai gali tapti galimybe keistis ir mus supantiems žmonėms.

Noras padėti savo partneriui yra visiškai natūralus, tačiau yra būdų, kaip tai padaryti neaukojant savo poreikių ir geros savijautos.

Subalansuota parama gali atrodyti taip:

  • Kalbėtis apie iškilusias problemas be noro jas išspręsti už kitą
  • Įsiklausyti į partnerio bėdas ar rūpesčius
  • Su partneriu aptarti galimus sprendimus, iš karto nesistengiant patarti ar siūlyti sprendimų. Jei jūsų neklausia patarimo, tiesiog stebėkite, klausykite ir būkite šalia
  • Pasiūlyti užuojautą ir priėmimą
 

Atminkite, kad galite parodyti meilę savo partneriui praleisdami laiką su juo ir būdami šalia, nebandydami valdyti partnerio elgesio.

Kopriklausomybė ir žema savivertė dažnai yra susijusios. Jei susiesite savo vertę su gebėjimu rūpintis kitais, išsiugdyti savivertės jausmą, kuris nepriklauso nuo jūsų santykių su kitais, gali būti sudėtinga.

Tačiau padidėjusi savivertė gali padidinti jūsų pasitikėjimą savimi, pakelti savigarbą ir suteikti laimės jausmą. Visa tai gali padėti jums lengviau išreikšti savo poreikius ir nustatyti ribas – svarbiausius aspektus, norint įveikti kopriklausomybę.

Išmokti vertinti save reikia laiko. Šie patarimai gali padėti jums eiti teisingu keliu:

  • Leiskite laiką su pozityviais žmonėmis, kurie jus vertina ir palaiko
  • Apribokite laiką su žmonėms, kurie eikvoja jūsų energiją ir sako ar daro tai kas kelia jums nepasitenkinimą savimi
  • Užsiimkite mėgstamomis veiklomis. Galbūt prižiūrėdami kitus negalėjote atrasti savų pomėgių ar kitų interesų. Pabandykite kiekvieną dieną skirti šiek tiek laiko tam, kas jus džiugina – nesvarbu, ar tai būtų knygos skaitymas, ar pasivaikščiojimas
  • Pasirūpinkite savo sveikata, tai gali padėti pagerinti emocinę savijautą. Įsitikinkite, kad reguliariai valgote ir kiekvieną naktį pakankamai miegate.
  • Paleiskite neigiamą savęs vertinimą. Jei esate linkę kritikuoti save, meskite iššūkį sau ir pertvarkykite šias neigiamas mintis. Pavyzdžiui, vietoje „aš nesu pakankamai geras“, pasakykite sau: „aš stengiuosi iš visų jėgų“

Kopriklausomi santykiai dažnai prasideda vaikystėje. Gali būti, kad jau seniai nustojote galvoti apie savo poreikius ir norus. Ar prisimenate, kada paskutinį kartą leidote sau svajoti?

Paklauskite savęs, ko norite iš gyvenimo, neatsižvelgdami į kito norus. Ar norite santykių? Šeimos? Pradėti naują veiklą? Gal ilgai svajojote pabandyti naują sporto šaką, o gal norėjote pradėti tapyti? Jei nesate tikras, kas jums patinka, išbandykite jus dominančius dalykus, galbūt pastebėsite, kad turite talentą ar įgūdžius, apie kuriuos niekada nežinojote.

Savęs pažinimas nėra greitas procesas. Gali prireikti savaičių, mėnesių ar net metų atrasti, ko jums labiausiai reikia, ko jūs norite. Bet tai normalu, svarbu, kad jūs apie tai galvojate.

Pagalvokite apie profesionalią pagalbą

Kopriklausomi bruožai gali taip įsitvirtinti elgesyje ir asmenybėje, kad jums bus sunku juos atpažinti. Visgi, net ir pastebėjus šiuos bruožus, savarankiškai keistis gali būti sunku, todėl rekomenduojame kreiptis pagalbos.

Vaikų vaidmenys šeimoje, kurioje yra priklausomas asmuo

Vaikai, augantys šeimoje su priklausomu asmeniu, dažnai prisiima tam tikrus vaidmenis. Dažnai šie vaidmenys yra tokie kaip ir kitose nedarniose šeimose, bet priklausomų asmenų šeimoje tai galima matyti itin ryškiai. Aplinkiniai tai pastebi, bet dažnai neteisingai interpretuoja vaidmens reikšmę.

Jei vaikai auga su tėvais iš kurių vienas, o gal net abu turi alkoholio vartojimo problemų, jie gali susidurti su tam tikrais psichologiniais sunkumais. Matydami neblaivų tėtį ar mamą, vaikai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę apginti šeimos garbę, pagerinti situaciją. Vaikai taip pat nerimauja, kad jų šeima gali iširti. Atkreipkite dėmesį, ar prie vaiko uždarumo šia tema neprisidedate ir jūs – galbūt reikalaujate, jog vaikas nesidalintų išgyvenimais šeimoje ar mokykloje, kadangi taip pat nerimaujate ir stengiatės nuslėpti partnerio vartojimą.

Kartais vaikų jaučiamą kaltę kelia priklausomas suaugęs žmogus šeimoje, tiesiogiai kaltindamas juos, jog vaikai juo pakankamai nesirūpina, nėra pakankamai dėkingi, o galbūt netgi dėl visų savo asmeninių nesėkmių. Vaikai, augantys tokioje šeimoje, neretai sunkiai atpažįsta ir reiškia savo jausmus, kadangi šeimoje apie juos nepriimtina kalbėti. Nuolat patiriamas baimės ir streso jausmas lemia šių vaikų padidintą atsargumą, būrelių nelankymą, pasilinksminimų vengimą. Taip pat tokie vaikai turi didesnę riziką patirti depresiją, nerimą, jie dažniau nei kiti pradeda žalingai vartoti įvairias psichoaktyviąsias medžiagas. Augimas nuo alkoholio priklausomoje šeimoje taip pat gali atsiliepti mokymosi gebėjimams. Dėl fizinio organizmo silpnumo kopriklausomiems vaikams būdinga nuolatinė asteninė būsena: nuovargis, dirglumas, greitas išsekimas, polinkis į konfliktus.

Šioje situacijoje svarbu suprasti, jog, kaip ir jūs pats, jūsų vaikai taip pat yra veikiami vartojančio asmens elgesio ir dėl to gali jausti nemalonius jausmus. Kartais gali atrodyti, kad išeities nėra. Tačiau šioje situacijoje jūs nesate vienas – šeimų, susiduriančių su priklausomybės problema yra daugybė, todėl ir pagalba bei palaikymas yra prieinamas. Svarbu paminėti, kad kopriklausomybė nėra klinikinis sindromas, o veikiau dėl ypatingos patirties išmoktas elgesio modelis, kuriam pakeisti dažnai reikalinga specialisto pagalba.

Pagal N. Goštautaite Midttun

Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Justina Kymantiene

  • J.F. Nissen „Nematomas dramblys” (1997)  
  • M. Beattie „Ne-priklausomi. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi” (2020) 
  • J.G. Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai” (2016)
  • J.G. Woititz „Vaikystėje neišmoktos pamokos: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose” (2017)
  • J.G. Woititz „Artumo siekis” (2018)
  • R. Norwood „Moterys, kurios myli per stipriai“ (2016)
  • S. Forward, C. Buck „Toksiški tėvai“ (2017)
  • S. Forward „Emocinis šantažas“ (2019)
  • S. Forward, C. Buck „Meilė kaip apsėdimas: kai per sunku paleisti“ (2020)
  • S. Forward „MAMOS NEMOKANČIOS MYLĖTI: patarimų knyga, padėsianti dukterims užgydyti sielos žaizdas “ (2020)
  • H. Cloud, J. Townsend „Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą” (2013)
  • H. Cloud, J. Townsend „Ribos santuokoje” (2016)
  • H. Cloud, J. Townsend „Pokalbis, kurio visada bijojai: kaip išmokti nuoširdžiai ir prasmingai išreikšti savo mintis” (2018)
  • H. Lerner „Pykčio šokis“ (2020)  
  • K. Dvareckas, J. Kymantienė, A. Navickas „Nepasmerkti” (2018) 
  • K. Dvareckas, A. Navickas „Sveikas, gyvenime” (2014)
  • K. Dvareckas, A. Navickas „Sutemos tirščiausios prieš aušrą” (2012)

Atsakingas ir šaunus vaikas

Verta susimąstyti, ar toks vaidmuo vaiko neišvargina, galbūt reikėtų su vaiku pakalbėti atvirai ir padėti jam nusiimti per didelę tokiam vaiko amžiui atsakomybės naštą. Kita vertus, jūsų vaikui gali trūkti jūsų dėmesio, gero žodžio ar įvertinimo iš jūsų.

Juokdarys

Pabandykite įsijausti į tai, kaip jaučiasi jūsų vaikas: galbūt jis visomis išgalėmis savo pokštais ir juokais bando užmaskuoti nesaugumo jausmą, nerimą, liūdesį, kad tik niekas nesužinotų, kaip iš tiesų jis jaučiasi? Gal verta kurį laiką atidžiai iš šalies stebėti vaiko elgesį.

Maištautojas

Pasvarstykite, galbūt maištaujantį vaiką neverta dar labiau barti ar pamokslauti, o atvirkščiai – atviras pokalbis su tokiu vaiku, noras jį priimti tokį, koks jis yra, bei gebėjimas įsiklausyti į jo poreikius gali prisidėti prie pozityvių pokyčių. Galbūt jums taip pat verta pasvarstyti apie konsultaciją su profesionalu ir išgirsti patarimų, kaip tokioje situacijoje geriausia su vaiku bendrauti.

Tylenis

Toks vaikas atrodo kaip vaikas, rengiasi kaip vaikas, kažkiek ir elgiasi kaip vaikas, bet aišku kaip dieną – nesijaučia kaip vaikas. Svarbu pagalvoti apie tinkamiausius būdus, kaip prieiti prie tokio vaiko, padėti jam atsiverti ir pasijausti išgirstam.

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai