Mano vaikas vartoja

Kaip ir suaugusiųjų atveju, vaikų alkoholio vartojimo priežasčių galima išskirti daug. Nėra vienos pagrindinės, kurią pašalinus, būtų galima išvengti problemos. Paprastai, veikia daug tarpusavyje susijusių veiksnių:

• Šeima – konfliktiški santykiai, skyrybos, vaikų auklėjimo spragos, tėvų ar brolių/seserų nusikalstamas elgesys ir alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
• Socialinė aplinka – draugai, vartojantys alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, teigiamas draugų požiūris į  vartojimą, neigiamų nuostatų į alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą stoka visuomenėje, neužimtumas, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas jaunimui
• Mokykla – žemas pažangumas, blogi moksleivių ir pedagogų tarpusavio santykiai, mokyklos nelankymas
• Asmenybiniai veiksniai – menka savivertė, nepasitikėjimas savimi, savikontrolės stoka, socialinių ir emocinių įgūdžių stoka, didelis stresas, noras atsipalaiduoti, pabėgti nuo esamų situacijų

• Šeima – geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, neigiamos tėvų nuostatos į alkoholį, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą
• Socialinė aplinka – neigiamos alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nuostatos visuomenėje, draugai, nevartojantys alkoholio ar narkotikų, užimtumas
• Mokykla – geri pedagogų ir moksleivių santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, pagarba ir dėmesys moksleiviui
• Asmenybiniai veiksniai – saugumo, pasitikėjimo savimi jausmas, socialiniai įgūdžiai

• Rizikos prisiėmimas. Paauglystės laikotarpiu sparčiai vystosi jaunuolių smegenys. Pavyzdžiui, galvos smegenų dalis (prefrontalinė žievė), kuri yra atsakinga už impulsų kontrolę, planavimą ir sprendimų priėmimą, vis dar vystosi paauglystėje. Dėl šios priežasties jaunuoliai yra linkę ieškoti naujų, potencialiai pavojingų situacijų, kai kuriems tai gali asocijuotis su alkoholio vartojimu. Daugiau apie paauglių smegenų raidą skaitykite čia
• Viltys. Tai, kaip žmonės vertina ir mato alkoholį, gali paskatinti paauglį vartoti alkoholį ir veikti jo elgesį, susijusį su vartojimu. Paauglys, kuris tikisi, kad alkoholį vartoti yra malonu, bus labiau linkęs pradėti vartoti alkoholį nei tas, kuris mano priešingai. Tokie vaiko įsitikinimai ir lūkesčiai atsiranda gana anksti – iki 9 metų vaikai alkoholio vartojimą paprastai vertina kaip neigiamą reiškinį, o apie 13 metus vaiko įsitikinimai apie alkoholio vartojimą keičiasi, dažniausiai teigiama linkme.
• Jautrumas ir tolerancija alkoholiui. Suaugusiųjų ir paauglių smegenys skiriasi, dėl to paaugliai labiau toleruoja neigiamą alkoholio poveikį, pavyzdžiui, koordinacijos stoką, mieguistumą, pagirias. Beje, dėl šio skirtumo paaugliai taip pat yra gana jautrūs teigiamiems alkoholio vartojimo sukeltiems pojūčiams: atsipalaidavimui, laisvumo pojūčiui socialinėse situacijose. Taigi, paaugliai gali suvartoti daugiau alkoholio nei suaugusieji.
• Asmeninės charakteristikos. Paaugliai, kurie yra linkę į depresyvumą, užsisklendimą, nerimastingumą, maištingumą, pavojingų situacijų kūrimą, turi didesnę alkoholio vartojimo riziką.
• Paveldimumas. Kai kurie psichologiniai bei elgesio bruožai, pavyzdžiui, tolerancija alkoholio poveikiui, gali būti tiesiogiai susiję su genetika. Nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai nuo 4 iki 10 kartų dažniau tampa priklausomi nei vaikai, neturintys artimų giminaičių, sergančių šia liga.
• Aplinkos veiksniai. Tiek genetika, tiek ir aplinkos veiksniai gali lemti paauglio polinkį į alkoholį. Svarbu prisiminti, jog tai, kas paveikia viename amžiuje, kitame gali būti visai nereikšminga. Tačiau akivaizdu, kad aplinkos veiksniai – tėvų, bendraamžių įtaka, žiniasklaida – veikia alkoholio vartojimo įpročius.