Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Versija
neįgaliesiems

Mano vaikas vartoja

Jei turite įtarimą arba jau žinote, kad jūsų vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, jausti nusivylimą, nerimą ar pyktį yra normalu. Nepilnamečiams psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių. Šios medžiagos gali paveikti paauglio smegenų veiklą, miego ciklą, susikaupimą ar sukelti kitų fizinių problemų, taip pat neigiamai atsiliepti paauglio psichikos sveikatai.

Nors paauglių auklėjimas išties nėra lengva užduotis, tyrimai rodo, kad tėvų ar globėjų vaidmuo yra vienas svarbiausių jaunuolio gyvenime. Dėl to svarbu prisiminti, kad jūs galite turėti didelę įtaką savo vaiko priimamiems sprendimams – tiek savo rodomu pavyzdžiu, tiek iškeliamomis taisyklėmis ir atsakomybėmis, kurias paskiriate savo vaikui.

Nors būdami tėvais visais būdais stengiamės skirti daug dėmesio, suteikti paramą ir apsaugoti savo vaikus – labai svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi. Pasirūpinę savo emocine būkle, ne tik jausitės geriau, tačiau galėsite lengviau spręsti kylančias problemas. Tokiu būdu savo pavyzdžiu parodysite vaikui, kaip galima geriausiai susitvarkyti su patiriamu stresu.

Kaip ir suaugusiųjų atveju, vaikų alkoholio vartojimo priežasčių galima išskirti daug. Nėra vienos pagrindinės, kurią pašalinus, būtų galima išvengti problemos. Paprastai, veikia daug tarpusavyje susijusių veiksnių:

  • Šeima – konfliktiški santykiai, skyrybos, vaikų auklėjimo spragos, tėvų ar brolių/seserų nusikalstamas elgesys ir alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
  • Socialinė aplinka – draugai, vartojantys alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, teigiamas draugų požiūris į  vartojimą, neigiamų nuostatų į alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą stoka visuomenėje, neužimtumas, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas jaunimui
  • Mokykla – žemas pažangumas, blogi moksleivių ir pedagogų tarpusavio santykiai, mokyklos nelankymas
  • Asmenybiniai veiksniai – menka savivertė, nepasitikėjimas savimi, savikontrolės stoka, socialinių ir emocinių įgūdžių stoka, didelis stresas, noras atsipalaiduoti, pabėgti nuo esamų situacijų
  • Šeima – geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, neigiamos tėvų nuostatos į alkoholį, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą
  • Socialinė aplinka – neigiamos alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nuostatos visuomenėje, draugai, nevartojantys alkoholio ar narkotikų, užimtumas
  • Mokykla – geri pedagogų ir moksleivių santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, pagarba ir dėmesys moksleiviui
  • Asmenybiniai veiksniai – saugumo, pasitikėjimo savimi jausmas, socialiniai įgūdžiai
  • Rizikos prisiėmimas. Paauglystės laikotarpiu sparčiai vystosi jaunuolių smegenys. Pavyzdžiui, galvos smegenų dalis (prefrontalinė žievė), kuri yra atsakinga už impulsų kontrolę, planavimą ir sprendimų priėmimą, vis dar vystosi paauglystėje. Dėl šios priežasties jaunuoliai yra linkę ieškoti naujų, potencialiai pavojingų situacijų, kai kuriems tai gali asocijuotis su alkoholio vartojimu. Daugiau apie paauglių smegenų raidą skaitykite čia
  • Viltys. Tai, kaip žmonės vertina ir mato alkoholį, gali paskatinti paauglį vartoti alkoholį ir veikti jo elgesį, susijusį su vartojimu. Paauglys, kuris tikisi, kad alkoholį vartoti yra malonu, bus labiau linkęs pradėti vartoti alkoholį nei tas, kuris mano priešingai. Tokie vaiko įsitikinimai ir lūkesčiai atsiranda gana anksti – iki 9 metų vaikai alkoholio vartojimą paprastai vertina kaip neigiamą reiškinį, o apie 13 metus vaiko įsitikinimai apie alkoholio vartojimą keičiasi, dažniausiai teigiama linkme.
  • Jautrumas ir tolerancija alkoholiui. Suaugusiųjų ir paauglių smegenys skiriasi, dėl to paaugliai labiau toleruoja neigiamą alkoholio poveikį, pavyzdžiui, koordinacijos stoką, mieguistumą, pagirias. Beje, dėl šio skirtumo paaugliai taip pat yra gana jautrūs teigiamiems alkoholio vartojimo sukeltiems pojūčiams: atsipalaidavimui, laisvumo pojūčiui socialinėse situacijose. Taigi, paaugliai gali suvartoti daugiau alkoholio nei suaugusieji.
  • Asmeninės charakteristikos. Paaugliai, kurie yra linkę į depresyvumą, užsisklendimą, nerimastingumą, maištingumą, pavojingų situacijų kūrimą, turi didesnę alkoholio vartojimo riziką.
  • Paveldimumas. Kai kurie psichologiniai bei elgesio bruožai, pavyzdžiui, tolerancija alkoholio poveikiui, gali būti tiesiogiai susiję su genetika. Nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai nuo 4 iki 10 kartų dažniau tampa priklausomi nei vaikai, neturintys artimų giminaičių, sergančių šia liga.
  • Aplinkos veiksniai. Tiek genetika, tiek ir aplinkos veiksniai gali lemti paauglio polinkį į alkoholį. Svarbu prisiminti, jog tai, kas paveikia viename amžiuje, kitame gali būti visai nereikšminga. Tačiau akivaizdu, kad aplinkos veiksniai – tėvų, bendraamžių įtaka, žiniasklaida – veikia alkoholio vartojimo įpročius.

Iššūkiai, su kuriais susiduria paaugliai ir kaip jiems padėti:

1. Bendravimas

Kai kurie paaugliai gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, kad įveiktų savo kompleksus, atsipalaiduotų ir jaustųsi pasitikintys savimi socialinėse situacijose. Psichoaktyviosios medžiagos gali jiems suteikti pasitikėjimo, nesusikaustymo pojūtį. Be kitų rizikų, tai gali sudaryti paaugliui įspūdį, kad psichoaktyviosios medžiagos yra būtinos, norint atitikti tam tikrus socialinius standartus.

Kaip padėti vaikui?

  • Suraskite veiklą, kurios metu vaikas galėtų bendrauti sveikoje, saugioje, prižiūrimoje aplinkoje
  • Jei jūsų vaikas leidžia laiką kitų žmonių namuose, visada žinokite, kur jis yra. Susisiekite su vaiko draugų tėvais, kad būtumėte tikri dėl vaikų susitikimo tikslų, vietos ir sužinotumėte, ar kiti suaugę bus šalia
  • Pakalbėkite su vaiku apie savo lūkesčius ir priminkite nustatytas taisykles, kai jūsų paauglys kažkur išeina su draugais. Reguliariai su juo susisiekite

3. Noras pritapti

Paauglystėje yra dažnai jaučiamas noras pritapti, būti grupės dalimi, mėgstamam kitų. Jei vaikas bendrauja su psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiais paaugliais, jis gali jausti poreikį daryti tą patį, kad nesijaustų atskirtas.

Kaip padėti vaikui?

  • Susipažinkite su savo vaiko draugais ir jų tėvais. Aptarkite jų požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir vaikų priežiūrą bei auklėjimą
  • Skatinkite savo vaiką leisti laiką su draugais jūsų namuose. Suteikite jiems privatumo, tačiau viena akimi  juos stebėkite
  • Leiskite vaikui žinoti, kad prireikus, jis bet kada gali jums paskambinti arba paprašyti atvažiuoti jo pasiimti
  • Pasikalbėkite su vaiku apie jo poreikį pritapti. Paaiškinkite, kad tikri draugai suteiks jiems laisvę būti savimi ir nevers jų daryti nieko, ko jie nenori

2. Psichologinis skausmas

Paauglio gyvenimo pokyčiai, problemos šeimoje, stipri jausmų kaita, stresas ar trauma – visa tai gali būti priežastis, dėl kurios paauglys pradės eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis, kad palengvintų jaučiamą skausmą. Vienišumas, žema savivertė, depresija, nerimo sutrikimai ar kiti psichikos sveikatos sunkumai yra neretai siejami su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu paauglystėje.

Kaip padėti vaikui?

  • Būkite supratingi ir empatiški, parodykite, kad suprantate vaiko išgyvenamus sunkumus. Priminkite savo vaikui, kad jei prireiktų palaikymo ar patarimo, visada esate šalia
  • Būkite pavyzdžiu ir parodykite, kaip galima pasirūpinti savo emocine sveikata pasitelkiant mankštą, meditaciją ar sąmoningumą. Parodykite vaikams, kaip galima atsitiesti po nesėkmių ar klaidų
  • Pasitarkite kartu, kaip galima būtų geriau valdyti stresą: pavyzdžiui, daugiau miegoti, dažniau būti gryname ore, sportuoti ir kt.
  • Jei jūsų vaikas patiria sunkius išgyvenimus, patikinkite jį, kad padėsite jam gauti profesionalią pagalbą. Laikykitės duoto žodžio

4. Gyvenimo pokyčiai

Nepastovumo ir pokyčių laikotarpiai paauglio gyvenime, tokie kaip tėvų skyrybos, mokyklų keitimas, ligos ir netektys šeimoje, gali sukelti daug išbandymų, nuo kurių paauglys gali tikėtis pabėgti vartodamas psichoaktyviąsias medžiagas.

Kaip padėti vaikui?

  • Sustiprinkite vaiko priežiūrą ir bendravimą pokyčio metu ir po jo
  • Skatinkite atvirą bendravimą su paaugliu dėl jo patiriamų išgyvenimų
  • Skirkite laiko pabendrauti su paaugliu atskirai, kad stiprintumėte tarpusavio ryšį ir smagiai leistumėte laiką kartu

Profesionali pagalba

Į kvalifikuotus specialistus galite kreiptis ne tik siekdami pasikonsultuoti dėl savo vaikų ir jų galimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bet ir norėdami pagerinti savo emocinę savijautą. Specialistai jus išklausys, patars ir palaikys viso proceso metu. Visada galite susisiekti su artimiausiomis socialinių ir psichologinių paslaugų įstaigomis bei gauti tolimesnę pagalbą. 

ĮDOMU! Paauglius auginantiems tėvams skirtoje unikalioje interneto svetainėje kaveikiavaikai.lt esančios pamokos taip pat gali padėti jums geriau suprasti savo vaikus, efektyviau bendrauti, stiprinti tarpusavio ryšį bei suteikti reikalingų žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją. Šioje svetainėje rasite daug aktualių faktų, naudingų patarimų, užduočių, testų bei vaizdo medžiagos.

Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir 
dr. Justina Kymantiene

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai