Šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai/globėjai yra priklausomi, įprastas vaidmenų pasiskirstymas tarp tėvų ir vaiko dažnai yra gerokai išsibalansavęs, o tai gali turėti rimtų pasekmių vaiko, kuris augo tokioje šeimoje, vėlesniame gyvenime.
Kai vaikas gyvena priklausomybės paveiktoje aplinkoje, jis atrodo ir kartais elgiasi kaip vaikas, tačiau dažniausiai tokie vaikai suauga per anksti. Jie niekada neatsipalaiduoja, nuoširdžiai nesilinksmina, dažniausiai prisitaiko prie savo draugų elgesio. Jie gali nežinoti, kas yra vaikiški jausmai, ką reiškia būti spontanišku, bet dažniausiai aplinkiniai to nepastebi. Net jei ir nujaučia, kad kažkas vaiką slegia, dažniausiai nesupranta, kas tai galėtų būti.
Jei šiuose žodžiuose atpažįstate save ir manote, jog ši patirtis yra artima ir jums – suprantama, jog iš pradžių tai gali kelti nerimą. Tačiau nepamirškite – jūs tikrai nesate vienas. Lietuvoje kas antras suaugęs vaikystėje patyrė sunkumų dėl tėvų ar globėjų alkoholio vartojimo.
Tokiems žmonėms sunku suvokti, kokie turėtų būti santykiai šeimoje, kaip reikėtų jaustis, ką sakyti įvairiose situacijose. Jie gali rinktis tik tarp to, ką patys patyrė savo šeimoje, ir tarp idealizuoto filmuose rodomo modelio. Tačiau vienas iš jų yra griaunantis, o kitas – netikras. Tuomet kyla painiava viduje, o išorėje – nesusipratimai ar konfliktai su artimaisiais.
Suaugę alkoholikų vaikai yra išmokę viską kontroliuoti, nes savo aplinkoje dažnai negalėjo pasitikėti kitais, todėl gali būti suvokiami kaip valdingi, griežti, nelankstūs. Daugelis jų anksti neteko nerūpestingos vaikystės, jei apskritai ją turėjo, todėl jų spontaniškumas yra užgniaužtas, neišugdytas, gal net jiems atrodo pavojingas. Jiems sunku atsipalaiduoti, žaisti, linksmintis ir džiaugtis gyvenimu.
Suaugusiems alkoholikų vaikams labai sunku suprasti ir išreikšti jausmus. Kad galėtų išvengti skausmo dėl vaikystėje nepatenkintų poreikių, jie išmoksta nekreipti dėmesio į savo jausmus, jų bijo, tad pirmenybę teikia protui.
Juk melas vaiko šeimoje buvo tiesiog neatskiriama gyvenimo dalis. Tėvai nuolat pasakodavo istorijas, kurios kaip nors turėdavo pateisinti jų gėrimą ar netesėtus pažadus. Dar mokantis mokykloje išgalvotos istorijos padėdavo pritraukti kitų dėmesį, o bijant atmetimo, gelbėdavo susigalvota liga.
Kad ir koks geras mokinys buvo, kad ir kaip stengėsi namuose, vis vien tėvas vartodavo, o mama būdavo nelaiminga. Vidinė graužatis ir nerimas šiems žmonėms yra nuo vaikystės įprasta būsena. Miego sutrikimai, chroniškas nerimas, psichosomatiniai skundai gali būti nuolatiniai tokios graužaties palydovai. Neretai tokie asmenys turi menką savivertės jausmą, bijo asmeninės kritikos ir autoritetą turinčių žmonių.
Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Nesaugumas, nepatiklumas ir baimė, kad nebūtum įskaudintas, išlieka ir trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Jei pavyksta užmegzti artimą santykį, nerimas verčia prisišlieti ir labai laikytis kito žmogaus. Juk šie žmonės vaikystėje niekad negalėdavo įtikti.
Siekdami užmegzti ir išlaikyti ryšius, suaugę alkoholikų vaikai būna nepaprastai atsidavę, net ir suvokdami, kad kitas asmuo ištikimybės nevertas. Jie bando gelbėti kitas aplink esančias aukas, supainiodami gailestį su meile, dažnai pasirenka sudėtingus ir ateities perspektyvų neturinčius santykius.
Aplinkiniai jus apibūdindavo vienu labai paprastu sakiniu, greičiausiai atspindinčiu jūsų šeimoje prisiimtą vaidmenį. Vaikai, augantys su priklausomu asmeniu, prisiima panašius vaidmenis kaip ir kitose nedarniose šeimose, bet priklausomų asmenų šeimoje tai galima matyti itin ryškiai. Aplinkiniai tai pastebi, bet dažnai neteisingai interpretuoja vaidmens reikšmę.
Tikriausiai jau pastebėjote, kad dažnai jūsų pastangos padėti nueina perniek, kaip ir jūsų bandymas sustabdyti jų vartojimą. Iš tiesų, dažnai jūsų teikiama pagalba gali sukelti netgi priešingą poveikį – priklausomas žmogus puikiai žino, kaip naudotis savo aplinka ir tai, kad juo visada kažkas pasirūpina, jam tik padeda tęsti savo senus įpročius. Kad ir kaip norėtumėte, jūs neturite įtakos priklausomo asmens elgesiui, nes jo poreikis vartoti yra nekontroliuojamas.
Jūs galite pakeisti savo elgesį ir tai, kaip reaguojate į priklausomą artimąjį, kas leistų priklausomam asmeniui pajausti, kad jis gali atsistoti ant kojų ir būti savarankiškas, daryti teisingus sprendimus. Labai sunku, kai tėvai ar globėjai yra priklausomi, ypač jei jums tenka gyventi kartu su jais, bet ištrūkti iš užburto rato yra pavykę ne vienam, ir tai tikrai įmanoma.
Jei manote, kad jūsų tėvai vartoja per daug, palaikymas ir pagalba yra prieinama ir jums.
Parengta pagal Dr. Janet Geringer Woititz knygą „Suaugę alkoholikų vaikai”
Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Justina Kymantiene
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
Toks vaikas itin atsakingas, pareigingas, klasėje dažnai gali būti pirmūnas. Atsakingas vaikas dažnai susilaukia pagyrų už savo pasiekimus ar nepriekaištingą elgesį, tačiau iš tiesų tokiu elgesiu dažnai bando įtikti aplinkiniams arba savo tėvams. Tuo jis siekia atkreipti jų dėmesį arba pasijusti „pakankamai geru“. Šiuo savo nepriekaištingu elgesiu vaikas taip pat gali stengtis kompensuoti chaotišką šeimos gyvenimą, suprasdamas, jog jei ne jis, niekas kitas to nepadarys ar nesutvarkys.
Aplinkiniai galvoja, kad šie vaikai tikri pokštininkai, puikūs komikai. Jie gali būti vakarėlio siela, apsupti draugų, tačiau retai kas pastebi, kaip šie vaikai iš tiesų jaučiasi. Dažnai jiems gyvenimas visai neatrodo juokingas, tačiau jie pasirenka aplinkinius „apkvailinti“, kad nieks nesužinotų tikrosios situacijos namuose. Tokie vaikai taip pat bijo atsiverti, kad kiti nesuprastų, kaip jie iš tiesų jaučiasi.
Kai kurie vaikai gali tapti maištautojais, kurie vis įsivelia į kokią nors bėdą. Tokiu būdu šie vaikai leidžia šeimai nukreipti dėmesį nuo to, kas vyksta iš tikrųjų. Dažnai toks vaikas imasi visokių būdų nukreipti šeimos dėmesį nuo priklausomybės problemos į save. Aplinkiniai gali klaidingai suprasti tokį elgesį kaip lengvabūdišką, tačiau iš tiesų šiam vaikui tai greičiausiai yra vienintelis būdas išbūti tokioje šeimos situacijoje.
Vaikas, augantis šeimoje, kurioje alkoholis vartojamas nesaikingai, taip pat gali prisiimti „tylenio“ vaidmenį. Toks vaikas nepastebimas, dažnai besislepiantis savo pasaulyje, savo kambaryje, niekada nekelia jokių rūpesčių. Tačiau pats sau toks vaikas galvoja: „Negi aš nematomas?“. Šis vaikas iš tikrųjų nenori būti nematomas, slėpdamasis viliasi būti pastebėtas.
