„Kartais mano tėtis gali būti pats geriausias tėtis pasaulyje, o kartais jis tampa pabaisa“ – tai mergaitės, kurios tėtis yra priklausomas nuo alkoholio, žodžiai.
Lietuvoje kas trečio vaiko tėvai vartoja alkoholį nesaikingai. Matant savo tėvus ar kitus artimus žmones apsvaigusius nuo alkoholio, nesivaldančius ar agresyvius, sunku įžvelgti kažką gero, tačiau yra būdų kaip padėti jiems ir sau pasijusti geriau. Svarbu žinoti, kad taip nutiko ne tau vienam.
Nepamiršk, kad negali kontroliuoti kažkieno nesaikingo vartojimo – tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendro su tavimi. Tu tikrai neprivalai slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandant pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos.
Kaip suprasti, kad tėvai vartoja nesaikingai?
Jei tavo tėtis, mama, ar globėjas vartoja žalingai, svarbu žinoti, kad esi šioje situacijoje ne vienas – tavęs laukia pagalba ir palaikymas. Svarbiausia nebijoti kalbėti apie savo jausmus, pasimetimą, išgąstį.
Gali būti labai baugu, kai tėvai vartoja nesaikingai, tikriausiai dėl to kartais vengi pasikviesti į svečius draugų ar pats stengiesi daugiau laiko praleisti ne namuose. Galbūt tau baisu, kad jei apie tai kam nors papasakosi, aplinkiniai gali sureaguoti keistai, o galbūt dėl to supyks tėvai?
Jei nerimauji dėl to, kad tavo tėvai ar globėjai vartoja per daug, pirmiausia pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Atsimink, jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu neturi jų dangstyti ir bijoti apie tai kalbėti. Gali pasipasakoti seneliams, o gal klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją. Tavęs laukia nemokama ir lengvai pasiekiama pagalba – kartais gali užtekti ir skambučio .
Pasidalinęs apie tai, kas tave slegia, pasijusi daug geriau.
Visą informaciją kur gali kreiptis pagalbos rasi čia.
Visų pirma, atsimink, kad jais rūpintis nėra tavo atsakomybė, turi teisę leisti laiką kartu su draugais ar tiesiog užsiimti savo mėgstama veikla. Kad ir kaip norėtum, tu neturi įtakos priklausomų tėvų ar globėjų elgesiui, nes jų poreikis vartoti yra nekontroliuojamas ir dažnai net nepavaldus jų valiai: alkoholį vartojant nesaikingai, įvyksta tam tikri pokyčiai smegenyse, kurie pakeičia žmogaus elgesį, mąstymą, jausmus ir asmenybę. Jiems geriausiai gali padėti kiti suaugę žmonės, specialistai, kurie padėjo šimtams alkoholio paliestų mamų ir tėčių pasveikti, todėl tavo tėvai ar globėjai patys turi kreiptis profesionalios pagalbos.
Jei esi susirūpinęs dėl tėvų nesaikingo vartojimo, dažnai matai juos apsvaigusius ir dėl to jautiesi bejėgis, išsekęs ar išsigandęs, palaikymas ir pagalba, kuri padės pasijusti geriau, laukia tavęs.
Kartais gali būti sudėtinga suprasti, kodėl tėvų elgesys taip pasikeičia kai jie apsvaigsta – dėl to gali jausti pasimetimą ar liūdesį. O galbūt tau nedrąsu su kitais pasidalinti savo jausmais ir nerimu. Čia rasi dažniausiai patiriamas emocijas, su kuriomis susiduria vaikai, kurių tėvai ar globėjai vartoja alkoholį nesaikingai.
Tėvams per daug išgėrus, tu gali matyti juos agresyvius, nešvankiai kalbančius, kvailai besielgiančius. Tai gąsdina ir kelia daug skirtingų jausmų. Net ir tuo atveju, kai per daug išgėrę tėvai yra draugiški, nemalonu juos matyti negalinčius kontroliuoti savęs ir dėl to tu gali jaustis nusivylęs. Gali kilti klausimas, ar aš galiu mylėti žmogų, kuris su manimi kartais yra agresyvus ir nemalonus?
Prisimink, jog tavo tėvai ir jų elgesys išgėrus yra du skirtingi dalykai. Tu gali mylėti savo tėvus ir nekęsti jų gėrimo. Tai suprasti gali padėti suvokimas, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, o ne jų laisvas pasirinkimas. Jie negali to taip lengvai kontroliuoti.
Kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio, jų poreikis išgerti pasidaro stipresnis už viską aplinkui. Dažnai jie negali savęs kontroliuoti. Dėl to tu kartais gali pasigesti tėvų dėmesio, galbūt jie neatsižvelgia į tavo norus ar prašymus taip dažnai, kaip norėtum. Tai gali tave liūdinti ir piktinti, nes atrodo, kad alkoholis yra svarbesnis už tave.
Žinok, kad tu esi labai svarbus. Kartais labai sunku būti namuose, kuriuose tėvai nekreipia į tave dėmesio, nepaiso tavo poreikių, pamiršta tai, kas tau yra svarbu. Tačiau reikia suprasti, kad tu esi toks pat svarbus žmogus, kaip ir visi kiti, ir tavo laimė bei saugumas taip pat yra nemažiau svarbūs. Tokioje situacijoje gali ieškoti palaikymo iš šalies: senelių, tetos ar dėdės, o gal klasės auklėtojo ar mokytojų palaikymo. Taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją.
Gali jausti, kad niekas daugiau nėra susidūręs su tokia situacija, tu vienas esi „kitoks“. Tokį jausmą gali sustiprinti manymas, kad tavo šeimos gyvenimas visiškai skiriasi nuo „normalių“ šeimų gyvenimo. Dėl to gali jaustis vienišas, o gal net gėdytis savęs.
Prisimink: tu ne vienas tokioje situacijoje. Tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje yra susidūrę su tokia situacija kaip tu. Dauguma žmonių tai laiko paslaptyje, nes taip pat jaučiasi blogai, gėdijasi. Suprasti ir priimti tokią tiesą gali padėti pasidalijimas su seneliais, draugais, dalyvavimas jaunimo grupėse, kuriose dalyvauja ir panašia patirtimi dalijasi jauni žmonės. Bendravimas su žmonėmis, kurie turėjo panašias patirtis ir įveikė panašius iššūkius, leidžia tau atsiskleisti, nes šie žmonės supranta tave geriau nei kiti.
Dėl tėvų vartojimo ir elgesio gali jausti gėdą, gali būti baisu artimai susidraugauti su kitais žmonėmis, nes nesinori, kad nauji draugai sužinotų apie tėvų priklausomybę. Galbūt kartais vengi parsivesti draugų į savo namus, nes bijai, kad tėvai gali pasakyti ar padaryti kažką gėdingo.
Prisimink, jog tu esi auganti asmenybė, kuriai nereikia jausti gėdos dėl kitų žmonių veiksmų ir poelgių. Pasistenk išlaikyti savo pomėgius, palaikyk ryšį su savo draugais, dalyvauk tau patinkančiose veiklose. Jei turi draugų, kuriais gali pasitikėti, nebijok atskleisti savo problemų, taip jie galės tave geriau suprasti, o jei jie nusisuks – reiškia, jie dar per mažai subrendę ir nesupranta, kaip svarbu padėti draugams.
Jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu greičiausiai jauti nerimą dėl skirtingų dalykų. Jaudiniesi dėl ateities – kas atsitiks su tavimi ir tavo šeima. Jaudiniesi dėl savo šeimos nario, kuris vartoja, ypač jei jis yra linkęs rizikuoti ir prisišaukti pavojų. Taip pat gali būti, kad prisiimi atsakomybes, kurios tau nepriklauso: darbus namuose, maisto gaminimą, mažesnių brolių ir seserų priežiūrą. Gali būti, kad tau tenka rūpintis ir savo tėvais.
Prisimink: tau nereikia viskuo rūpintis vienam. Laikyti savyje visas šias neigiamas emocijas yra pavojinga, dėl jų tau gali skaudėti galvą ar pilvą, kankinti nemiga. Jei tavo tėvai tavęs nepalaiko, ieškok palaikymo kitur, kad galėtum pasidalinti savo nerimu ir gauti patarimų bei sužinoti, kaip su tuo susidoroti.
Kai reikalai namuose klostosi ne taip, kaip norėtųsi, yra natūralu norėti pakeisti situaciją. Tačiau kartais nutinka ir taip, jog kad ir kaip stengtumeisi, dažniausiai pasijunti bejėgis.
Prisimink, kad tu negali kontroliuoti tėvų vartojimo, tačiau yra dalykų, kuriuos tu savo gyvenime gali kontroliuoti, pavyzdžiui, pasipasakoti tiems, kuriais pasitiki, praleisti daugiau laiko saugioje aplinkoje ar su kitais šeimos nariais. Susikoncentruok į tau patinkančią veiklą ar hobį, tai padės tau pasijusti geriau!
Parengta pagal: V. Bendaravičiūtę – Kalinauskienę
Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Justina Kymantiene
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
