Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Versija
neįgaliesiems

Alkoholio poveikis emocinei sveikatai

Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Gera psichikos ir emocinė sveikata priklauso nuo daugybės aspektų, vienas iš jų – vartojamo alkoholio kiekio suvaldymas.

Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą. Šie pokyčiai smegenyse gali paveikti jūsų:

  • Nuotaiką
  • Energijos lygį
  • Miego įpročius
  • Susikaupimą
  • Atmintį

Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti mus priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai. Pavyzdžiui, alkoholis gali lemti:

  • Rizikingą elgesį
  • Padidėjusią agresiją
  • Savęs žalojimą

Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu. Deja, nors alkoholis gali padėti mums iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją – šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos:

  • Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą
  • Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau
  • Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas
  • Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos

 

Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe. Galite ir patys pastebėti, kaip alkoholio vartojimas pradeda trukdyti kitai veiklai ir sukelia įtampą santykiuose su artimaisiais

Smegenys sudarytos iš daugybės įvairių dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja – šis darnus smegenyse vykstantis orkestras užtikrina gerą savijautą ir gerai atliekamus veiksmus. Įvairios žinutės iš vienos smegenų dalies į kitą yra perduodamos naudojant daugybę cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ – dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai. Tokiu būdu sukuriamas noras kartoti veiksmus, kurie mums padeda jaustis gerai.

Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni. Alkoholis taip pat slopina smegenų dalis, kurios leidžia priimti sprendimus ir numatyti pasekmes, todėl apsvaigę esame labiau linkę sukelti avarijas ir prasčiau jaučiame pavojų.

Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau – taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Jei alkoholio vartojimas tampa įpročiu, ilgainiui gali pradėti trūkti dopamino.

Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali išprovokuoti savęs žalojimą, depresijos simptomus ir polinkį į savižudybę.

Bandant suvaldyti stresą ir nerimą, ypač socialinėse situacijose, alkoholis gali pasirodyti gera trumpalaikė priemonė, kuri padėtų suvaldyti kylančius jausmus. Kadangi alkoholis didina organizmo dopamino ir serotonino („laimės hormonų“) gamybą, tai gali laikinai nuraminti nerimo jausmą.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti šių hormonų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to didėja jaučiamas nerimas. Jei dažnai rinksimės nerimą „gydyti“ alkoholiu, kils pavojus, jog kaskart susidūrus su stresinėmis situacijomis, nevalingai problemas spręsime alkoholiu. Tokiu būdu, kyla rimtas pavojus tapti priklausomu nuo alkoholio, o tai gali iššaukti kitas fizines ir psichines sveikatos problemas.

Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas siejamas su prasta miego kokybe ir trukme. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, dažniausiai patiria nemigos simptomus.

  • Alkoholis yra diuretikas, todėl kelia norą naktį eiti į tualetą, dėl ko suprastėja miego ritmas
  • Alkoholis didina prakaitavimą naktį, todėl prarandate daugiau skysčių, kas lemia padidėjusį mieguistumo, nuovargio jausmą bei galvos skausmą atsikėlus
  • Žmonės, vartojantys prieš miegą, dažnai patiria miego ciklo sutrikimus. Tai taip pat gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą ir nuovargio jausmą dieną
  • Alkoholio vartojimas, norint lengviau užmigti, yra pavojingas, nes dėl išsivysčiusios tolerancijos, reikia išgerti vis daugiau, siekiant pajusti raminamąjį poveikį
 

Miegas įprastai yra skirstomas į keletą miego ciklų: budrų, gilų, neramų. Kadangi alkoholis turi raminamąjį poveikį, tai leidžia užmigti ir panirti į gilų miegą greičiau. Visgi, nakties metu, tai gali sukelti pusiausvyros sutrikimą tarp ramaus ir neramaus miego (REM) fazių – ramaus miego padaugės, o REM miego trukmė sumažės. Galbūt skamba paradoksaliai, tačiau neramaus miego fazės būtinos palaikyti kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis.

Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Justina Kymantiene

Dėkojame, užklausos forma pateikta sėkmingai