Priklausomi asmenys ir jų šeimos dažnai tampa stigmos aukomis, todėl yra vertinami neigiamai visuomenės akyse ir atskiriami. Lietuvoje net iki 96% žmonių jaučia tam tikrą diskriminaciją ir stigmą, jei jų šeimos narys yra priklausomas nuo alkoholio.
Ši stigma gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, tam, kaip mes reaguojame į nesaikingą alkoholio vartojimą ar priklausomybę, gali turėti įtakos kalba, naudojama žiniasklaidoje, darbo vietoje ar kitur šiai problemai apibūdiniti. Pasaulyje ir moksliniuose žurnaluose yra atsisakoma stigmatizuojančių žodžių „alkoholikas“, „alkoholizmas“ ar „girtuoklis“ dėl neigiamo šių žodžių poveikio. Kviečiame keistis ir jus bei vietoje šių terminų naudoti: „priklausomas nuo alkoholio“, „priklausomybė nuo alkoholio“, „asmuo, vartojantis nesaikingai“.
Jaučiamos stigmos visuomenėje ir artimojoje aplinkoje pasekmės gali būti žalingos tiek vartojančiajam asmeniui, tiek ir jų artimiesiems.
Stigma atsiranda tada, kai stereotipus (neigiamą įsitikinimą apie žmonių grupę) ir išankstines nuostatas (neigiamas emocines reakcijas į žmonių grupę) naudojame diskriminaciniu būdu prieš tuos žmones.
Tipiniai stereotipai, su kuriais susiduria nuo alkoholio priklausomi asmenys ar jų artimieji – priklausomas asmuo yra nepatikimas, emociškai nestabilus, smurtaujantis, nedirbantis, finansiškai priklausomas nuo kitų, nesugebantis pakeisti savo elgesio žmogus. Šios išankstinės nuostatos ir neigiamos emocinės reakcijos į priklausomus nuo alkoholio žmones bei jų artimuosius pasireiškia kaip pyktis, baimė, nepasitikėjimas ar abejingumas.
Žmonės, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, kartais tampa diskriminacijos aukomis: pavyzdžiui, yra aktyviai ignoruojami aplinkinių, jų vengiama ar yra kitaip žeminami visuomenės, net ir siekiant pagalbos. Pastebima, jog žmonės labiau sunerimsta, kai kaimynystėje įkuriamas naujas priklausomybių gydymo centras nei atveriamos naujo baro durys.
Priklausomas nuo alkoholio asmuo dažnai ir pats jaučia gėdą bei negatyvias visuomenės nuostatas – viena vertus, kartais gali atrodyti, jog tokie išankstiniai nusistatymai turi motyvuoti asmenį keistis, kad įrodytų, jog šie stereotipai – neteisingi. Visgi, dažnesnė situacija yra kita: diskriminacija, negatyvus požiūris ir išankstinės nuostatos trukdo siekti pagalbos, kelia baimę ir demotyvuoja. Todėl stigmatizuojantis aplinkinių požiūris neretai gali lemti, ar bus kreipiamasi pagalbos.
Nesaikingai alkoholį vartojančių žmonių šeimos nariai dažnai patiria stigmą dėl artimo žmogaus vartojimo. Lietuvoje tyrimai rodo, jog stigma, kurią patiria artimieji, yra didesnė nei stigma, kurią patiria nesaikingai vartojantys žmonės.
Stigma ir diskriminacija keičia artimųjų kasdienį gyvenimą:
Panašiai, kaip ir priklausomas nuo alkoholio asmuo, šeimos nariai gali patirti kaltės jausmą – ypač tėvai, kurie mano, kad padarė klaidų auklėdami vaiką, kad tai yra jų kaltė, jog vaikas vartoja alkoholį.
Šeimos nariai taip pat gali gėdytis šios problemos ir dėl baimės patirti stigmą susilaikyti nuo atviro kalbėjimosi, nesidalinti jausmais, kurie vargina ar sekina, taip pat vengti apie tai kalbėtis su specialistais, kurie galėtų padėti.
Šeimos nariai taip pat gali jausti savo draugų ir santykių apleidimą, todėl ilgainiui – tai kartais kelia vienišumo jausmą.
Vienas iš būdų padėti įveikti stigmą – atviras kalbėjimas apie alkoholio keliamas problemas. Tačiau tai priklausys nuo to, kaip mes – visuomenė, draugai, šeima – į tai reaguosime. Svarbu galvoti apie vartojamą kalbą ir vengti terminų, kurie teisia ar kaltina žmones. Išgirdę asmenines istorijas apie tuos, kurie patiria problemų, ir supratę jų priežastis, mes labiau linkę užjausti ir norime jiems padėti ar palaikyti šias šeimas. Jei nerimaujate dėl savo ar artimųjų vartojimo, visada galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, psichologą ar priklausomybės konsultantą.
Reikia mesti iššūkį stigmai ir keisti visuomenėje vyraujančias nuostatas. Atviras ir neteisiantis kalbėjimas apie priklausomybę nuo alkoholio ir jos keliamas problemas gali padėti sugriauti stereotipus bei skatinti empatiją, toleranciją ir mažinti diskriminaciją.
Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Justina Kymantiene
Jeigu radai klaidą ar nori pasiūlyti idėją internetinei svetainei patobulinti, parašyk mums pagalbasau@hi.lt
