Generic selectors
Tik tikslios atitiktys
Ieškoti pagal pavadinimą
Ieškoti tekste
Post Type Selectors
Versija
neįgaliesiems

Alkoholio poveikis man

Įtariu, kad mano vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Ką daryti toliau?

Įtarus vaiką vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, normalu, kad visas mūsų dėmesys yra sutelkiamas tik į jį. Galite pastebėti, kad susirūpinę stebite kiekvieną vaiko judesį ir jaučiate nuolatinį nerimą dėl jo gerovės. Vis dėlto, tam, kad galėtumėte vaikui suteikti reikalingą paramą, labai svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi, pavyzdžiui,  savo emocine būkle – tai padės geriau jaustis, stabilizuoti emocijas ir galėsite lengviau spręsti kylančias problemas.

Šioje situacijoje nesate vieni – su panašiais sunkumais susiduria daugybė tėvų. Itin svarbu nepamiršti savęs, savo poreikių ir pasirūpinti savo emocine sveikata. Tai padaryti jums gali padėti kvalifikuoti specialistai, kurie, įsigilinę į jūsų dabartinę situaciją, konsultuos ir palaikys jus viso proceso metu.

Daugeliui gerai pažįstamas vaikų triukas – kreiptis į vieną iš tėvų, kai iš pirmojo išgirsta „ne“. Tačiau geriausių rezultatų galima bus pasiekti, kai jūs ir visi kiti šeimos nariai turės vieningą nuomonę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prieš kalbantis apie tai su vaiku.

  • Priminkite vieni kitiems, kad tai nėra jūsų kaltė
  • Pasiekite susitarimą dėl pozicijos, kurios laikysitės viso pokalbio metu
  • Net jeigu jūsų nuomonės išsiskiria, susitarkite dėl vieningos pozicijos
  • Pažadėkite nesumenkinti, neapkalbėti ir neprieštarauti vienas kitam
  • Priminkite vieni kitiems su vaiku kalbėti su meile

Vaikas gali jūsų paklausti: „Ar esi kada vartojęs narkotines medžiagas?“. Reikėtų atsakyti sąžiningai, mažiau dėmesio nukreipiant į jus ir daugiau susitelkiant į vaiką. Galite atsakyti, kad esate rūkę, vartoję alkoholį ar bandę narkotikus, siekdami pritapti, tačiau supratote, kad noras kitiems įtikti – niekada nėra gera priežastis ką nors daryti. Priminkite vaikui, kad psichoaktyviosios medžiagos visus veikia skirtingai, galbūt jūs neturėjote rimtų pasekmių, tačiau kitiems žmonėms pasisekė mažiau.

Neleiskite savo ankstyvajai patirčiai tapti vaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasiteisinimu – susikoncentruokite į vaiko patirtį, stenkitės paaiškinti, kad jums svarbu, jog jis būtų sveikas ir saugus, o tai reiškia, kad turi vengti draudžiamų medžiagų vartojimo.

  • Būkite atviri ir sąžiningi, tačiau aiškiai leiskite vaikui suprasti, kad nenorite, jog jis vartotų
  • Jei jūs rūkote ir jūsų vaikas apie tai užsimena, paaiškinkite, kad esate suaugęs žmogus ir vartoti tabaką galite, nes tai yra legalu. Visgi, suprantate, kad turėtumėte to vengti ir tai nėra sveika. Pabrėžkite, kaip sunku yra nutraukti vartojimą jau suaugus ir išsivysčius įpročiui, todėl norite padėti savo vaikui išvengti panašių klaidų
  • Jei šiuo metu gydotės nuo priklausomybės, pagalvokite apie savo vartojimą praeityje kaip apie patirtį, kuria galite remtis siekdami pagerinti savo vaiko ateitį.

Jei turite rimtų įtarimų, kad jūsų vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, tai gali būti rimta priežastis pažeisti vaiko privatumą ir patikrinti jo kambarį ar daiktus. Jei rasite įrodymų, pasistenkite nuspėti įvairius būdus, kuriais vaikas gali neigti atsakomybę, pavyzdžiui, pasakymu „tai ne mano“.

Tikėkitės stiprios neigiamos reakcijos, tačiau išlikite ramūs. Būkite pasirengę išgirsti šokiruojančių dalykų, net akivaizdžių įrodymų neigimo, bandymų jus apkaltinti nepasitikėjimu.

Apgalvokite, kaip atsakysite į audringą vaiko reakciją:

  • Išlikite ramūs, nepriklausomai nuo to, ką pasakytų jūsų vaikas
  • Stenkitės nepasiduoti provokacijai ir neatsakyti pykčiu
  • Venkite pernelyg emocionalios reakcijos į tai, kas įvyko. Geriau galvokite, ko linkite savo vaikui ateityje
  • Nepamirškite kūno kalbos: naudokite atsipalaidavusią, atvirą kūno kalbą ir venkite didelių mostų ar sukryžiuotų rankų
  • Stebėkite savo balso toną: galbūt jums norėsis kelti toną ar net šaukti, tačiau svarbu išlaikyti kuo ramesnį balsą, kad neatstumtumėte savo vaiko
  • Klausykite tiek, kiek ir kalbate. Užtikrinkite, kad kalbėjimas būtų abipusis ir netaptų pamokslu
  • Stenkitės nepriimti kritikos asmeniškai ir venkite gynybinės reakcijos – tegu tai būna galimybė tolimesnei diskusijai
  • Jei pokalbis tampa sunkiai valdomas, padarykite pertrauką ir pratęskite vėliau
  • Nepamirškite priminti savo vaikui, kad labai jį mylite ir būtent dėl to esate susirūpinę jo gerove.

Pagalvokite, kokias taisykles norėtumėte nustatyti ir kokios bus jų pažeidimo pasekmės. Tai gali jums padėti išgryninti pokalbio tikslą ir nustatyti kitus žingsnius. Pakalbėkite su šeima, kad visi būtų pasiruošę įgyvendinti šias taisykles. Nekurkite taisyklių ar bausmių, kurių nesilaikysite. Nepamirškite įdėmiai išklausyti vaiko grįžtamojo ryšio ir minčių – vaikas bus labiau linkęs paklusti taisyklėms, kurias pats padėjo sukurti. Reguliariai aptarkite nustatytas taisykles ir tai, kaip jos veikia kiekvieną iš jūsų.

Pasidomėkite, ar turėjote šeimoje priklausomybės atvejų. Svarbu vaikui paaiškinti, kad priklausomybės ligų atvejai šeimoje padidina tikimybę kitiems šeimos nariams išvystyti priklausomybę, taigi vaiko genetika lemia jo pažeidžiamumą šiai ligai, o tai yra rimta priežastis vengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Žinia, kad jūsų vaikas galimai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas sukelia labai daug emocijų. Geriausias būdas suprasti, kas vyksta ir pasiūlyti pagalbą savo vaikui – kalbėtis. Tad giliai įkvėpkite ir optimistiškai nusiteikite, sukurdami saugią, atvirą ir patogią aplinką pokalbiui su vaiku (daugiau apie tai).

  • Nepradėkite pokalbio su vaiku, jei jis yra apsvaigęs. Palaukite, kol visi galėsite aiškiai, blaiviai mąstyti
  • Būkite savo vaiko lygyje tiesiogine prasme: jei jūsų vaikas sėdi, jūs taip pat atsisėskite
  • Išjunkite telefonus ir venkite kitų trikdžių viso pokalbio metu
  • Apgalvokite savo pokalbio tikslą. Galite jį net užsirašyti, kad vėliau galėtumėte įvertinti pokalbio efektyvumą
  • Jei jaučiatės sudirgę ar neramūs, pasistenkite prieš pokalbį atsipalaiduoti: pasivaikščiokite ar paskambinkite draugui

Psichoaktyviosios medžiagos gali itin stipriai paveikti paauglio smegenų vystymosi raidą, tad reikia nieko nelaukiant pasitelkti pagalbą. Laiku pastebėjus paauglio eksperimentinį vartojimą ir suteikus jam reikiamas žinias ir pagalbą, priklausomybės išsivystymo rizika mažėja. Jei turite pagrindo manyti, kad jūsų vaikas eksperimentuoja arba reguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, nedvejodami kreipkitės į artimiausią socialinių ir psichologinių paslaugų įstaigą ir pasitarkite su specialistais.

Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu,
Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. Justina Kymantiene